Visi matome stipriai kylančias maisto, kuro, šildymo, elektros bei įvairių paslaugų kainas. Landsbergių liberalkonservatyvi Lietuvos vyriausybė kaltina pandemiją. Faktai byloja, kad dabartiniai valdančių vykdomi veiksmai užsienio politikos, ekonomikos ir finansų valdymo srityse stumia mūsų valstybę link ekonominės prarajos.
I. Šimonytės vyriausybės vykdoma vadinamoji „vertybinė politika“ laužant ietis su Baltarusija ir Kinija ne tik skaudžiai kirs per lietuvių kišenes, bet ir stipriai griauna visos mūsų šalies ekonominį ir socialinį stabilumą bei saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Lietuvos užsienio politika kenksminga gyventojams, unikaliai buka ir nesuvokiama net JAV
Lietuvos užsienio politikoje mėgstama vadovautis JAV pavyzdžiais. Kas yra ,,vertybinė politika” JAV? JAV užsienio politikoje jau daug metų laikosi C. Powello saugumo politikos doktrinos.
Ji skelbia, kad prieš vykdant tarptautinę politiką – būtina turėti atsakymus į esminius klausimus: 1) Ar šalies gyvybiškai svarbus saugumo interesas yra pavojuje? 2) Ar tikrai turime aiškius ir pasiekiamus tikslus? 3) Ar sprendimo kaina ir rizika yra pilnai ir objektyviai nustatyti, suvokiami ir išdiskutuoti? 4) Ar visos neprievartinės politinės priemonės buvo išnaudotos? 5) Ar yra pasitraukimo strategija iš galimo konflikto? 6) Ar tokio JAV politikos sprendimo visos pasekmės yra įvertintos? 7) Ar veiksmai palaikomi JAV piliečių? 8) Ar yra užsitikrintas realus tarptautinis palaikymas?
Tik atsakius į šiuos klausimus priimami sprendimai. Taip apgalvotai elgiasi viena iš galingiausių pasaulio valstybių. Vadinasi vertybinė politika yra ta, kuri yra palaikoma daugumos šalies gyventojų ir nekenkia pačiai valstybei.
vertybinė politika yra ta, kuri yra palaikoma daugumos šalies gyventojų ir nekenkia pačiai valstybei.
Mums nuolat ,,plauna smegenis” manipuliuodami su ,,vertybinės politikos” terminu. Dabartinė I. Šimonytės ir G. Landsbergio politika kelia grėsmę Lietuvos valstybei, provokuoja priešus mūsų šalies puolimui ir griauna šalies ekonomikos pamatus. Pavyzdžiui, Taivano atveju niekas net nebandė analizuoti situacijos. Rūpėjo paversti G. Landsbergį tarptautinės politikos žvaigžde ir būsimu Europos Komisaru, atsakingu už užsienio politiką.
Susimokėjo už šią Landsbergio kompanijos saviveiklą visa Lietuva. Kapitalas traukiasi, įmonės registruojasi Rygoje ir prarandami milijardai. Landsbergis žada ginčą su Kinija deeskaluoti įspėjant Pekiną apie pasekmes. Jis atvirai meluoja pasakodamas pasakas, kad tokią Lietuvos Taivano politiką JAV palaiko. JAV Valstybės departamento puslapyje juodu ant balto aiškiai parašyta, kad pripažįstama vienos Kinijos politika ir Taivanas kaip jos sudėtinė dalis.
Kodėl Lietuva turi pralenkti net JAV ir paversti save vienos galingiausių pasaulio šalių taikiniu? Visada sakiau – užsienio politikoje pakanka palaikyti JAV poziciją ir neieškoti patiems konfliktų bei karų. Mažos valstybės atveju galima tik tokia sėkminga politika, nes provokuoti galinguosius gali tik bepročiai ir siekiantys blogo savo Tėvynei!
Žinoma, ši vyriausybė vis randa pasiteisinimus sau: tai rinka kalta, tai žmonės nesupranta dabartinės situacijos, tai aplinkybės nepalankiai susidėliojo. Premjerė I. Šimonytė viename iš savo interviu yra pasakiusi, kad Vyriausybė neturi galimybės paveikti kainų, nes rinka pati save reguliuoja.
Tačiau nereikia toli žiūrėti, šalia turime kaimyninę Lenkiją, kuri sukūrė antiinfliacinį paketą, siekdama apsaugoti savo piliečių finansinę gerovę ar bent šiek tiek sušvelninti neigiamus ekonominius padarinius tiek verslui, tiek žmonėms dėl ženkliai augančių žaliavų bei išteklių kainų. Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki, pristatydamas „Antiinfliacijos skydo Lenkijai” programą pareiškė, kad „valstybė – kaip šeima, todėl sunkiais laikais privalu padėti vieni kitiems”.
I. Šimonytė siūlo vėl skaldyti Lietuvą ir šilumai taikyti nulinį PVM tik Vilniaus gyventojams, prisijungusiems prie centrinio šildymo sistemos. O ką daryti kaimo senoliams ir visai likusiai Lietuvai, kuriems kyla visos kainos ir tenka šildytis malkomis, dujomis, elektra ar kitais būdais? Ar taip elgiamasi iš nesupratimo? O gal gelbėjamas Laisvės partijos meras R. Šimašius bei bando išsaugoti bent gausiausiai už liberalkonservatorių koalicijos partijas balsavusių vilniečių balsus? Bet kokiu atveju – tai neteisinga ir supriešina žmones.
Ekonominis karas su Baltarusija gresia dujų kainų kilimu ir strateginių įmonių sužlugdymu
Lietuvos Vyriausybė šiuo metu kariauja ekonominius karus su Baltarusija bei Kinija. Tai ženkliai neigiamai paveiks mūsų visą ekonomiką ir valstybės biudžeto pajamų surinkimą. Baisiausias scenarijus Lietuvai, jei A.Lukašenka nuspręstų riboti dujų tranzitą iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą. Tokiu atveju dujų kainos Lietuvoje stipriai išaugtų ir tas paliestų mus visus. Lieka tikėtis ir laukti, kad tai neįvyks.
Jau dabar „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė paskelbė, kad nuo šių metų vasario 1-osios nutraukia sutartį su viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, todėl pastaroji iš karto pareiškė ketinanti reikalauti atlyginti visus įmanomus dėl to patirtus nuostolius.
LTG grupė jau gavo įspėjamąjį raštą, jame: „Baltarusijos bendrovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu LTG pažeistų sutartį, ji pasilieka sau teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių, įskaitant ir tiesioginius nuostolius, ir galimas kompensacijas tiesioginiams bei netiesioginiams partneriams visose pasaulio šalyse, ir negautų pajamų atlyginimo.“
Taip pat, kaip atsakomuosius veiksmus į sutarties nutraukimą dėl baltarusiškų trąšų pervežimo Lietuvos geležinkeliais, Baltarusijos užsienio reikalų ministerija šį trečiadienį paskelbė apie įvedamą draudimą krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos. Tranzito draudimas bus taikomas per Baltarusiją iš Lietuvos gabenti naftos produktus ir trąšas, jis įsigalios vasario 7-ąją dieną. Kai kurie Lietuvos eksportuotojai savo krovinius teigia jau nukreipiantys per Lenkiją ar ieškantys alternatyvių kelių.
Šiuo metu nėra aišku ar draudimas bus taikomas ne tranzitu gabenamiems kroviniams bei ar draudimas tranzitui neapims kitų krovinių segmentų. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika rimtai vertina Baltarusijos veiksmus. Užtvėrus kelią tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2–3 mln. tonų ar net didesnis krovinių srautas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir bus didžiuliai finansiniai nuostoliai.
Surasti alternatyvius kelius krovinių gabenimui sudėtinga – krovinių savininkai ims rinktis ne Klaipėdos uostą. Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“ bei naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ tokios Baltarusijos sankcijos taip pat sukels problemų, nes šios bendrovės nuolat veža savo produkciją į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją.
Ar Lietuva pajėgi sugerti tokius ekonominius bei finansinius praradimus be didelių ilgalaikių pasekmių mūsų šalies vystymuisi? Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ grupės vadovas Mantas Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas. Dėl sutarties netesybų su Baltarusija uostas ir geležinkeliai iš viso praras apie 900 milijonų eurų. Krovinių tranzito geležinkeliais per Baltarusiją draudimas taip pat atneš papildomus nuostolius Lietuvai, kurių tikslų dydį sunku dabar nustatyti.
Tad koks likimas laukia „Lietuvos geležinkelių“ grupės? Kiek darbuotojų reikės atleisti dirbančių „Lietuvos geležinkelių“ grupėje bei Klaipėdos jūrų uoste? Be to, nusimato ilgas teismų procesas dėl sutarčių nutraukimo su Baltarusija, kuris stipriai patuštins Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenes, nes Lietuvai gali tekti atlyginti padarytą žalą.
Tuo metu dar viena liberalkonservatorių vyriausybės sukurta tarptautinė situacija Andriaus Kubiliaus ir kitų valdančiųjų nuvertinama. Tai Baltarusijos faktinis prijungimas prie Rusijos, kurioje jau dislokuota pastarosios kariuomenė ir moderni ginkluotė. A. Lukašenkos įstūmimą į Maskvos glėbį organizavo būtent G. Landsbergio organizuotas kryptingas puolimas. Jis nepaliko jam pasirinkimo ir jokių galimybių toliau bent dalinai balansuoti tarp Briuselio, Vašingtono ir Maskvos.
Tad V. Putinas turėtų išsiųsti dabartinei Lietuvos vyriausybei ir Užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiu padėkas Rusijos vardu ar net ordinus už ypatingus nuopelnus stiprinant Maskvos įtaką Baltarusijoje.
Karas su Kinija dėl Taivano stumia kapitalą iš Lietuvos ir atneš milijardinius nuostolius
Kinija dėl Taivano atstovybės atidarymo Lietuvą daro parodomąja auka visam pasauliui, kad niekas net nesumanytų pasekti mūsų valdžia. Kinija naudoja daugiausiai nematomas ekonomines sankcijas, kurių buvimą įrodyti teisiškai bus sunku. Europos Komisija negalėjo bent formaliai nereaguoti ir kreipėsi dėl Kinijos veiksmų į Pasaulio prekybos organizaciją. Ten po kelių mėnesių prasidėsiantis teisinis procesas su Kinija gali trukti dešimtmečius ir mums mažai ką padės.
Realybė dabar tokia. 2021 m. gruodį prekybos srautas iš Lietuvos į Kiniją sumažėjo 91 proc., lyginant su 2020 m. gruodžiu, o labiausiai nukentėjo farmacijos, lazerių, elektronikos ir maisto sektoriai. Jau dabar Lietuvos verslai susiduria su milžiniškomis problemomis Kinijos uostuose, o konteinerių kaina išaugo apie dešimt kartų. Kova su Kinija nebus pigi – importas iš Kinijos sudaro 1,2 milijardo eurų, o eksportas į šią šalį iš Lietuvos yra 300 milijonų eurų.
Verslininkai jau dabar drąsiai sako, kad šiame konflikte buvo paaukoti Vyriausybės, o ilgus metus kurtos partnerystės ir užimta rinkos dalis Kinijoje buvo lengvai sunaikinta. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad pramonės sektorius per metus dėl sankcijų galėtų netekti nuo 3 iki 5 milijardų eurų apyvartos. Kas padengs būsimus nuostolius? Užsienio įmonėms jau dabar neoficialiais kanalais imama drausti parduoti Kinijos produkciją, kurioje yra žaliavų ir komponentų iš Lietuvos.
Tas apsunkina Lietuvoje veikiančių tarptautinių kompanijų padėtį. Mūsų šalyje veikiantys Vokietijos verslininkai jau kalba apie galimybes iškelti gamybą iš mūsų šalies, kas lemtų tūkstančių darbuotojų atleidimus. Darbus prarastų aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriantys aukštą pridėtinę vertę mūsų šalies ekonomikai. Verta pastebėti, kad gamybos pramonė sukuria apie 20 procentų viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Kapitalas ėmė trauktis iš Lietuvos ir verslas iškeliamas į Rygą, kad bent taip apeiti Kinijos sankcijas Lietuvai. Pasipildys Latvijos biudžetas, o mūsų toliau tuštės. Pajusim pasekmes visi.
Per pandemiją visuomenė ir ekonomika patyrė daug sukrėtimų. Vyriausybės priešų ieškojimo politika griauna valstybės ekonomikos pamatus. Tuo metu Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų atsiprašyti Kinijos dėl Taivano ir siūlo pakovoti dėl kitokios pasaulio tvarkos!
Nutylimas esminis dalykas – ta kova negali būti laimėta ir dėl jos jau kenčia ir dar kentės visi Lietuvos gyventojai. Kinija pasižymi ilgalaikiu ir labai kryptingu veikimu. Jų mąstysena kitokia nei vakariečių. Jiems 10 ar 25 metų planai yra pakankamai trumpi, tad poveikis Lietuvai iš jų pusės bus ilgalaikis. Žinant jų investicijas Baltarusijoje ir Rusijoje bei tamprų politinį bendradarbiavimą tenai – tai Lietuva G. Landsbergio komandos dėka įsigijo finansiškai galingą priešą, kuris negailės pinigų remti Baltarusijos ir Rusijos kovą su Lietuvos valdžia. Tenka konstatuoti, kad ir vėl kentės visi gyventojai.
Nei viena pasaulio šalis tokios neatsakingos užsienio politikos, kuri dar ir griauna šalies ekonomiką – nevykdo. Lietuvos I. Šimonytės ir G. Landsbergio Vyriausybė čia unikali.
Visuomenės bauginimas karu Ukrainoje ir Rusijos puolimo grėsme Lietuvai – siekis nukreipti dėmesį nuo Vyriausybės klaidų
Liberalkonservatorių koalicija puolė intensyviai kelti isteriją per visas galimas medijas ir gąsdinti visuomenę Rusijos karu su Ukraina ir net galimu Lietuvos puolimu. V. Čmilytė-Nielsen sako, „aš tokios isterijos nematau. Aš manau, kad tai yra normalus situacijos vertinimas, adekvatus situacijos vertinimas.” G. Landsbergio vedamiems konservatoriams – tai įprastas politinis triukas. Gąsdinti visuomenę karu ir taip nukreipti visų dėmesį nuo skaudžiausių žmonėms problemų. Taip lengviau nuslėpti ir pridengti I. Šimonytės Vyriausybės klaidas. Ekonomikos griūtis ir kainų drastiškas kilimas tampa nebe pirminės svarbos problema, nes juk gresia karas!
Nutylimas esminis dalykas – ta kova negali būti laimėta ir dėl jos jau kenčia ir dar kentės visi Lietuvos gyventojai.
Ar reikia ruoštis visiems saugumo politikos kriziniams scenarijams? Tikrai taip. Konsultuotis su sąjungininkais, palaikyti mums draugiškas valstybes, bet nekelti isterijos viešumoje, nes tai nesustiprina šalies saugumo. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys aiškiai įvardino, kad „Rusijos karinė agresija nėra nukreipta prieš NATO valstybes, todėl Lietuvai šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra.” Jis mano, kad panika visuomenėje yra ne visai pagrįsta. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ramina Vakarų šalis, kad situacija prie fronto linijos panaši kaip ir daug metų. Jis nemato ženklų, kad tikrai tuoj bus Rusijos puolimas.
Akivaizdu, kad situacijos nuvertinti nereikia, bet visuomenę valstybės vadovai turi raminti, o ne bauginti ir objektyviai vertinti esamą situaciją. Lietuva yra NATO narė ir dabar Rusija neturi planų sukelti trečią pasaulinį karą. Maskva visada skaičiuoja, kas geopolitiškai jiems naudingiau ir toks karas tikrai nebūtų naudingas. Toks karas būtų branduolinis ir lemtų šimtamilijonines žūtis, bet yra politikų, kurie neįsigilinę kalba visiškas nesąmones rimtu tonu.
Tokių liberalkonservatorių atstovų pasiklausius atrodo, kad Lietuva yra galingiausia pasaulio imperija ir jokių karų nebijo. Deja, galimų karų bijo investuotojai – jie renkasi investavimui saugesnių šalių rinkas. Jų bijo ir Lietuvos gyventojai – dalis renkasi emigruoti, o kiti gyvena nuolatiniam strese dėl gresiančio karo, augančių kainų, pandemijos ir visiškai neaiškaus rytojaus.
Nuvertinti šalies geografiją ir faktą, kad neįmanoma pakeisti kaimyninių šalių kitomis – tai gyventi iliuzijose ir vesti valstybę į niekur. Nesuvokimas, kad dirigavimas verslui liepiant susirasti kitas rinkas ir verčiant kaltę, kad drįsta dirbti su Kinijos, Rusijos ar Baltarusijos rinkomis – tai realybės ignoravimas. Landsbergizmo politika kursto karus ir konfliktus jau daug metų, bet geografinė realybė ir verslo logika diktuoja savo.
Dvišalėje prekyboje su Lietuva Rusija yra pirmoje vietoje (Prekybos apyvarta: 6,46 mlrd. EUR; Eksportas: 3,83 mlrd. EUR – 1 vieta). Lietuvos klestėjimui užtektų efektyvaus narystės išnaudojimo NATO, ES, tvirto savo valstybės interesų gynimo ir JAV užsienio politikos palaikymo. Išvengtume beprasmių karų su neįveikiamais priešininkais ir saugiai veiktume net daug efektyviau už Suomiją. Tokiai Lietuvos gyventojų gerovei tarnaujančiai realpolitik politikai reikia ne isterijos, o išmintingų sprendimų.
Tikiu, kad Lietuvos visuomenė jau tam pribrendo, nes dar vienos kadencijos liberalkonservatorių valdymo mūsų valstybė tiesiog neatlaikys. Šiemet JAV lapkričio pabaigoje į valdžią sugrįš Donaldo Trampo vedini patriotai ir respublikonai užsitikrins daugumą Kongrese. Lietuva turi tam ruoštis ir turėti tinkamą lyderystę, o ne globalistams su Sorošu ir Švabu besimeldžiančius politinius lyderius.
Apie ekonomikos stūmimą į pražūtį ir nesugebėjimą pasimokyti bent iš kaimyninės Lenkijos bus toliau rašoma šio straipsnio tęsinyje.
