Seimas siunčia svarbų signalą – Lietuvai nereikia gimstančių vaikų ir jaunų šeimų. Tik tokią išvadą galima daryti po balsavimo Seime, kai buvo pakeista motinystės išmokų skaičiavimo tvarka.
Dabar visos viltys teikiamos į Prezidentą, kuris vienintelis dar gali teisiniu būdu sustabdyti nesiskaitymą su jaunomis šeimomis ir neteisėtą jų gerbūvio bloginimą.
Mano iniciatyva, kartu su 40 visų opozicijos frakcijų Seimo narių, kreipėmės į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami nepasirašyti priimtos motinystės išmokų įstatymo pataisos ir grąžinti ją Seimui.
Prašoma kartu pasiūlyti arba atsisakyti pakeitimų, arba atidėti sumažintų išmokų dydžių įsigaliojimą bent iki 2023 m. birželio 1 d., kad šeimos galėtų tam pasirengti ir planuoti vaikų gimimą.
Ar gerovės valstybė įmanoma be vaikų, bloginant motinystės sąlygas jaunoms šeimoms?
Ar Prezidento deklaruojamas siekis – gerovės valstybė – gali būti įgyvendintas valstybėje be vaikų? Kokia tikėtiniausia bevaikės šalies ateitis? Liūdna ir pikta, kad Seimo valdantieji liberalkonservatoriai nusprendė taupyti šalies biudžetą jaunų šeimų ir vaikų sąskaita.
Nors trumpalaikiame periode tai lems mažesnes valstybės biudžeto išlaidas, tačiau ilgalaikiame periode šalies problemų nespręs, o tik jas gilins.
Gal mes tiesiog nesame informuoti, ir Lietuva planuoja eiti Vakarų Europos keliu, kai mūsų piliečius dėl mažo gimstamumo turėsime pakeisti emigrantais?
Valdančiųjų ir dalies opozicijos dėka jau nuo 2023 m. sausio 1 d. bloginamos neseniai vaikų susilaukusių šeimų sąlygos, mažinami vaiko priežiūros atostogų išmokų dydžiai.
2021 m. gimė 24,6 tūkst. kūdikių ir tai yra 500 kūdikiais (2 proc.) mažiau negu 2020 m.
Lietuvoje gimstamumas sparčiai mažėja, o šis įstatymo pakeitimas situaciją tik dar labiau blogins. Kai kurie Seimo nariai mano, kad gimstamumo mažėjimas yra netinkamos vaiko priežiūros atostogų tvarkos pasekmė. Tačiau visų pirmiausia gimstamumą veikia ekonominė ir socialinė padėtis šalyje. Šeimos skaičiuoja ir iš anksto planuoja, kaip pajėgs išlaikyti ir aprūpinti atžalas.
Šeimos skaičiuoja ir iš anksto planuoja, kaip pajėgs išlaikyti ir aprūpinti atžalas.
Po šio įstatymo pataisų ypač nukentės tos šeimos, kurios rinksis 24 mėn. vaiko priežiūros atostogas. O juk būtent didžioji dauguma neseniai vaikelio susilaukusių šeimų ir renkasi 24 mėn. vaiko priežiūros atostogas. Pasirinkus jas vaiko priežiūros atostogas pirmais metais išmokų dydis mažėja nuo 54,31 iki 45 proc., o antraisiais nuo 31,03 iki 30 proc.
Esant sudėtingai ekonominei situacijai, drastiškai augančiai infliacijai, turėtume rūpintis šeimomis, o ne bloginti jų pragyvenimo sąlygas! Vaikų turinčios šeimos puikiai žino, kaip brangiai kainuoja kūdikių priežiūros priemonės ir kiti būtini daiktai.
Kodėl melagingai prisidengiama ES direktyva ir apsimetama, kad Lietuvoje yra darželių perteklius?
Prisidengiant Europos Sąjungos (ES) direktyvos įgyvendinimu, skubiai pakeičiami išmokų dydžiai, nors pati europinė direktyva to visai nereikalauja, todėl mažinti tėvystės ir motinystės išmokų nėra būtina.
Visa tai yra politinis sprendimas. Norima, kad mamos mažiau laiko augintų vaikus ir greičiau grįžtų į darbus.
Šeimos, norėdamos išsaugoti didesnes pajamas, bus priverstos rinktis 18 mėn. vaiko priežiūros atostogas vietoje 24 mėn. Tačiau šiuo atveju pajamų išsaugojimo tikimybė yra daugiau teorinė negu praktinė, kadangi Lietuvoje vis dar neišspręsta darželių trūkumo problema.
Lietuvoje, norint gauti vietą darželyje, dažniausiai eilėje tenka laukti 2, o kartais – netgi 3 metus. Mano sūnui eilė į darželį Kaune atėjo kai jis buvo jau 4,5 metų amžiaus! Tokių šeimų daug.
Norima, kad mamos mažiau laiko augintų vaikus ir greičiau grįžtų į darbus.
Vilniuje darželių trūkumo problema dar aštresnė. Dėl to, negavus darželio ir pasibaigus apmokamai vaiko priežiūros atostogų trukmei, šeima atsiduria ties šiomis pasirinkimo galimybėmis: vienam šeimos nariui prižiūrėti vaiką ir likti be pajamų, ieškoti privataus darželio arba samdyti auklę, o tai reiškia dideles išlaidas. Jos dažniausiai yra nepakeliamos vidutines pajamas gaunančioms šeimoms.
Taigi, dėl to yra aišku, kad dauguma netgi vidutines pajamas gaunančių Lietuvos šeimų negalės pasinaudoti valstybės siūloma 18 mėn. vaiko priežiūros trukme, kaip negalėjo naudotis buvusia 12 mėn. vaiko priežiūros trukme, ir turės rinktis 24 mėn. vaiko priežiūros atostogas su ženkliai sumažintomis išmokomis.
Kodėl vykdoma Laisvės partijos „profesionalų“ utopija ir norima tėčius paversti mamomis?
Nors neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais būtų mokama 78 proc. atlyginimo, tačiau ne visada jaunos šeimos galės pasinaudoti tuo, kas yra siūloma. Yra darbų, kuriuose tėčiai negalės prisidėti prie vaikų auginimo ir jų darbdaviai neišleis 2 mėnesiams atostogų. Tokia realybė realiame pasaulyje ir tokiais atvejais priimti pakeitimai stipriai pablogins ir taip sudėtingą ekonominę jaunų šeimų situaciją. Į tokias situacijas pataisose neatsižvelgiama.
Laisvės partijos ir kai kurių kitų Seimo narių svajonė – tėtį paversti mama. Bet tėčiai vaikams mamų pilnai pakeisti negali. Pasiklydusiems tapatybėje vyrams krūtis prisiūti galima, bet jie maitinti kūdikių nepradės. Pats padėjau auginti savo pirmąjį sūnų Mykolą, kai dirbau universitete, bet ne visuose darbuose vyrai tokią atostogų galimybę turi.
Pasiklydusiems tapatybėje vyrams krūtis prisiūti galima, bet jie maitinti kūdikių nepradės.
Seimo balsavimas parodė, kad vaiko priežiūros atžvilgiu buvo vienodai traktuota tiek motina, tiek tėvas. Tačiau biologiniu požiūriu motina ir tėvas nėra tapatūs, ir tam tikrais atžvilgiais vieno kitu pakeisti yra neįmanoma.
Kaip suderinti žindymą ir trumpesnes vaiko priežiūros atostogas? Juk netgi pasirinkus 24 mėn. vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, motinos vaiko priežiūrai skirtas laikas trumpėja iki 22 mėnesių.
„Ilgalaikis žindymas – tai visavertė kūdikio mityba, apsauga nuo lėtinių neinfekcinių ligų ateityje, imuninės sistemos stiprinimas, tvirtas emocinis ryšis tarp kūdikio ir motinos. Tai duota gamtos, patikrinta tūkstantmečiais, tačiau, deja, kartais dėl gyvenimo tempo ar madų vėjų, reklamos įtakos, bandoma nepaisyti ilgos žmonijos patirties“, – sako SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius A. Ščeponavičius.
Šiandien medikai neabejoja žindymo nauda. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, motinos pienas taip pat yra svarbus energijos ir maistinių medžiagų šaltinis 6-23 mėnesių amžiaus vaikams. Nuo 12 iki 24 mėnesių jis gali patenkinti net trečdalį vaiko energijos poreikių.
Motinos pienas taip pat yra labai svarbus energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu. Vaikai ir paaugliai, kurie kūdikystėje buvo maitinami krūtimi, rečiau turi antsvorio ar yra nutukę. Be to, jie geriau atlieka intelekto testus ir geriau lanko mokyklą. Žindymas siejamas su didesnėmis pajamomis suaugus.
Geresnis vaikų vystymasis ir mažesnės išlaidos sveikatai duoda ekonominės naudos atskiroms šeimoms ir valstybei.
Lietuva 2003 metų rugsėjo 29 d. ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos „Motinystės apsaugos konvenciją Nr. 183”, kurioje pasisakoma už ilgesnę vaiko priežiūros atostogų trukmę ir didesnes išmokas. Ar tai ką nors reiškia valdantiesiems ir I. Šimonytės Vyriausybei?
Kodėl motinystės išmokų įstatymo pataisos pažeidžia mūsų Konstituciją?
Įstatymo pakeitimai įsigalios jau po 6 mėnesių, todėl pataisos palies jau besilaukiančias vaikų šeimas, kurios atsakingai planavo vaikų gimimą esant šiuo metu galiojančiai motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų tvarkai.
Šeimos yra pastatomos prieš įvyksiantį faktą, nors vaikus ir savo biudžetą planuoja iš anksto.
Vien moters nėštumo periodas trunka apie 9 mėnesius, tačiau valdančiajai daugumai nei šeimų planai, nei atsakingos tėvystės siekiai nerūpi. Kaip jau minėta, išmokas besilaukiančioms šeimoms, neatsižvelgdami į jokias aplinkybes, liberalkonservatoriai nutarė sumažinti jau po 6 mėnesių.
Ar gali būti, kad Seimo sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Būtent tokia išvada peršasi po birželio 28 d. priimto motinystės išmokų skaičiavimo tvarkos pakeitimo.
Pagal LR Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jei įstatymas įsigalioja anksčiau nei po 10 mėnesių (šiuo atveju – po 6 mėnesių) ir blogina asmenų padėtį, jis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 29 straipsnius, teisinės valstybės, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
Liko nepastebėtos ir Seimo balkone balsavimo metu susirinkusios „Basos mamos”, nesulaukė atsako masiniai šeimų laiškai parlamentarams.
Remiantis Seimo narės Guodos Burokienės parengta Polltix apklausa „Ar pritariate naujai vaiko priežiūros atostogų sistemai?”, net 75 proc. apklaustųjų nepritarė naujai sistemai, kai tuo tarpu aiškų pritarimą išreiškė tik 10 proc. apklaustųjų.
Ar dar galime Lietuvą vadinti demokratine valstybe, kai visiškai neįsiklausoma į daugumos nuomonę?
Lieka sulaukti, ir pamatysime, ar dar liko Lietuvoje šventų dalykų ir politinių lyderių, gebančių apginti silpnuosius…
Sodros duomenimis, 2022 m. vasario – gegužės mėnesiais buvo apie 37900 asmenų, kuriems buvo mokamos vaiko priežiūros išmokos. Maždaug tiek šeimų jau 2023 m. sausio 1 d. palies šis įstatymas, jeigu Prezidentas nepasinaudos veto teise.
Tikiuosi, suprasdamas sudėtingą Lietuvos jaunų šeimų padėtį, Prezidentas Gitanas Nausėda išgirs visuomenės ir opozicijos Seimo narių prašymą ir priims ryžtingą sprendimą vetuoti įstatymą su pataisomis, apsaugančiomis mamas ir tėčius nuo sąlygų prastinimo.
Tikiu, kad jaunos šeimos ir vaikai – tai mūsų valstybės pamatas ir ateitis. Joms turi būti skiriamas prioritetinis valstybės dėmesys ir parama, ypač tokio istorinio globalaus ekonominio sunkmečio laikotarpiu.
Lieka sulaukti, ir pamatysime, ar dar liko Lietuvoje šventų dalykų ir politinių lyderių, gebančių apginti silpnuosius…
