Gvadalacharos (Meksika) arkivyskupas kardinolas José Francisco Roblesas Ortega (Chosė Fransiskas Roblesas Ortega) pareiškė, kad valdžios institucijos turi „įgaliojimą mus saugoti“ nuo smurto, todėl paragino gyventojus „reikalauti“, kad jos vykdytų savo pareigą.
„Patraukti atsakomybėn tuos, kurie vykdo smurtą, kurie žudo ar daro nusikalstamus veiksmus, yra valdžios institucijų atsakomybė“, – sausio 1 d. spaudos konferencijoje sakė kardinolas, remiantis Gvadalacharos arkivyskupijos spaudos tarnyba.
Kardinolas taip pat pasmerkė smulkiojo verslo savininkų prievartavimą, pažymėdamas, kad jie „dabar nebeuždirba“ net tiek, jog galėtų „sumokėti nusikaltėlių reikalaujamus apsaugos pinigus“, todėl „daugelis uždaro savo mažas įmones“.
Kalbėdamas apie smurto įveikimą, kardinolas priminė, kad „taika gimsta ir yra puoselėjama kiekvieno žmogaus širdyje“, nes visos smurto formos turi tą pačią kilmę – „nuo tų, kurie smurtauja žeidžiančiu žodžiu, iki tų, kurie smurtauja šaudydami į savo brolį“.
Todėl, pasak jo, kiekvieno piliečio indėlis siekiant nutraukti smurtą prasideda nuo „taikos savo širdyje, gyvenant darnoje su Dievu ir Jo meilės bei gailestingumo planu“.
Arkivyskupas taip pat pabrėžė, jog svarbu, kad „šeimos atkreiptų dėmesį į tai, ką veikia jų vaikai, su kuo jie bendrauja ir kokios galimybės jiems siūlomos“.
Arkivyskupas taip pat pabrėžė, jog svarbu, kad „šeimos atkreiptų dėmesį į tai, ką veikia jų vaikai, su kuo jie bendrauja ir kokios galimybės jiems siūlomos“. Jis pripažino, kad „skaudu matyti, kaip organizuotas nusikalstamumas verbuoja paauglius, kurie dažnai neranda priėmimo, paramos ar apsaugos savo šeimose“.
Nors 2025 metais Meksikoje žmogžudysčių skaičius smarkiai sumažėjo ir pasiekė žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį, šalis ir toliau išlieka stipriai paveikta smurto, ypač susijusio su organizuotu nusikalstamumu.
Vienas rimčiausių veiksnių kovojant su nusikalstamumu Meksikoje yra nebaudžiamumas. Nacionalinio statistikos ir geografijos instituto (INEGI) duomenimis, 2024 metais „93,2 proc. iš 33,5 mln. įvykdytų nusikaltimų nebuvo pranešti arba dėl jų nebuvo pradėtas tyrimas“. Šis reiškinys vadinamas nusikalstamumo „tamsiąja statistika“.
2024 metų 50-ies smurtingiausių pasaulio miestų sąraše net 20 miestų buvo Meksikoje.
Kristerų karo šimtmetis
Kardinolas Roblesas Ortega taip pat kalbėjo apie liepos 31 d. planuojamus renginius, skirtus paminėti vadinamojo „Kaljeso įstatymo“ įsigaliojimo 100-ąsias metines. Šis teisės aktas smarkiai apribojo katalikų religinį gyvenimą Meksikoje ir paskatino spontanišką tikinčiųjų ginkluotą sukilimą įvairiose šalies vietose, žinomą kaip Kristerų karas.
Chalisko valstija buvo vienas regionų, kuriuose katalikai ypač ryžtingai priešinosi Meksikos federalinės valdžios smurtui ir antiklerikalinėms priemonėms.
Šią sukaktį savo 2025 m. lapkričio 13 d. žinioje Dievo tautai pažymėjo Meksikos vyskupų konferencija, paskelbusi dokumentą „Bažnyčia Meksikoje: atmintis ir pranašystė – vilties piligrimai mūsų kankinių šimtmečio link“.
Tuomet vyskupai išreiškė norą pagerbti „daugiau kaip 200 tūkst. kankinių, paaukojusių savo gyvybę ginant tikėjimą: vaikų, jaunimo ir senolių; ūkininkų, darbininkų ir profesionalų; kunigų, vienuolių ir pasauliečių“ atminimą.
Gvadalacharos arkivyskupas priminė, kad nepagarba „pagrindinei teisei“ į religijos laisvę „buvo Kristerų karo sukilimo priežastis“.
Vėl grįždamas prie organizuoto nusikalstamumo temos, kardinolas pabrėžė: „smurtas nieko neišsprendžia – jis tik pablogina padėtį ir atveria žaizdas, kurios neužgyja net bėgant laikui“.
