Matant Rusijos nesėkmę pirmomis karo dienomis, daug kas ėmė kelti klausimus, kad gal Rusija dar išnaudojo mažą dalį savo pajėgumų ir į karą gali mesti tiek karių, kad ukrainiečius tiesiog „užmėtys kepurėmis“?
Gal dar nepanaudojo savo geriausių karių? O gal Rusija dar „tausoja“ savo moderniausią techniką, kuria taip mėgo girtis, nes juk jos nematyti Ukrainoje? Į visus šiuos klausimus atsakymas – ne.
– Kur Rusijos naujausia technika, kuria ji taip mėgo girtis? Pavyzdžiui, kur garsieji tankai „Armata“, Pergalės dienos parade pristatyti dar 2015 metais? Pagaliau dabar galim aiškiai suvokti, kad tai, ką rusai deklaruoja, ir realybė skiriasi kaip diena ir naktis. „Armatų“ jie NETURI. Turi parodomuosius modelius, bet nėra pradėję jų masinės gamybos ir todėl jais nėra apginkluotas nei vienas tankų dalinys.
Kadangi „Armatų“ gamyba būtų buvusi per brangi, visos pastangos mestos senų tankų modernizavimui. Tą patį galima pasakyti apie pėstininkų kovos mašinas ir daugelį kitų sričių. Tai, ką jie naudoja dabar Ukrainoje, ir yra visa technika, kurią jie turi. Nėra jokių „super ginklų“, kuriuos rusai dar gali mesti į kovą. Rusijos sausumos pajėgų arkliukas – tie patys sovietiniai, tik modernizuoti T-72 (dabar jau dažniausiai T-72B3) arba T-80 (T-80U, T-80BVM) tankai, tos pačios pėstininkų kovos mašinos BMP-2.
Rusai naudoja tai, ką turi moderniausio, pavyzdžiui, tiesiog masiškai šaudė „Iskander“, „Kalibr“ raketas. Iš esmės karas vyksta tarp technologiškai lygiaverčių priešininkų ir visos rusų pagyros čia subliūkšta. Dar galima prisiminti, kad tokia šalis kaip Rusija visiškai neturi išvysčiusi kovinių bepiločių orlaivių pajėgumo, jų nėra nei viename dalinyje. Tuo tarpu ukrainiečiai naudoja Bayraktarus, kad ir jų kiekis nėra didelis. Taip pat neatrodo, kad kokį nors ypatingą vaidmenį šiame kare vaidintų elektroninė kova, kur rusus tikrai galima laikyti pažengusiais.
Šiuo metu į Ukrainos invaziją tam tikru mastu yra įtrauktos visos Vakarų karinės apygardos armijos, visos Pietų karinės apygardos armijos, net armijos iš Centro karinės apygardos
– O gal Rusija turi begalinį rezervą, kurį gali naudoti prieš Ukrainą? Rusija buvo sutelkusi daug karių aplink Ukrainą, bet panašu, kad jau naudoja didesnę dalį šio pajėgumo ir daugiau rezervo neturi. Neveltui į karą traukia ir baltarusius. Šiuo metu į Ukrainos invaziją tam tikru mastu yra įtrauktos visos Vakarų karinės apygardos armijos, visos Pietų karinės apygardos armijos, net armijos iš Centro karinės apygardos, jūrų pėstininkai ir mechanizuota brigada net iš Šiaurės laivyno, taip pat oro desantininkai iš kelių skirtingų divizijų, dauguma specnazo vienetų, Rosgvardija, čečėnai, desanto laivai iš skirtingų laivynų ir t. t.
Žodžiu, mastas, iš kur perdislokuoti vienetai į Ukrainą, apima beveik visą Rusiją, išskyrus Rytus. Atrodo, kad į karą neįtraukti Kaliningrado vienetai, bet jie turi likti Kaliningrade, kad užtikrintų jo gynybą, jeigu kartais kiltų platesnis karas. Taip pat dar yra likę neįtrauktų divizijų/brigadų visose armijose, bet juk visko tikrai negali mesti ant vienos Ukrainos. Taip kad Rusijos rezervas nėra begalinis, o patirti nuostoliai dideli. Norint šį rezervą išplėsti, reikėtų mobilizacijos, bet tai dabartinėmis sąlygomis, matyt, baigtųsi masiniu mobilizacijos boikotu.
– Gal karą esmingai pakeisti galėtų aktyvus Baltarusijos sausumos pajėgų įsitraukimas? Pirmiausia, jų motyvacija kovoti greičiausiai būtų nulinė. Antra, Baltarusija turi mažą ir prastai aprūpintą kariuomenę. Joje yra 4 mechanizuotos/tankų brigados, kurios tik ~50% užpildytos personalu. Dar yra dvi desantininkų brigados ir viena specialiųjų operacijų brigada. Būtent pastarųjų įsitraukimas į karą, manau, yra tikėtinas, bet jo eigai didelės įtakos tai neturės.
– Taip pat panašu, kad Rusija jau išnaudojo didesnę dalį savo „Iskander“ ir „Kalibr“ raketų arsenalo, kurį galėjo panaudoti prieš Ukrainą ir dabar turės taupyti. Užtat artilerijos sviedinių nepritrūks niekada – todėl gali jais užversti miestus, ką ir pradėjo daryti…
