Šiandien Lietuvos konservatyvioji visuomenė daugiau žino apie tai, kas vyksta Suomijoje, nei apie procesus Lietuvoje. Netyla palaikymo ir užuojautos balsai už genderizmo kritiką teisiamai suomių politikei Peivei Resinen (Päivi Räsänen), bet visai kitaip vertinamas baudžiamosios teisės procesas prieš lietuvį Petrą Gražulį, nors persekiojimo priežastis – ta pati: biblinė pozicija LGBT+ atžvilgiu.
Išties galima į valias kritikuoti Petro asmenines savybes, gyvenimo būdą, retorines formas. Galima klausti, ar jo pasirinkti kovos su genderizmu būdai yra veiksmingi, net abejoti jo nuoširdumu. Esminis klausimas – kitas: ar laisvoje valstybėje galima teisti žmogų už tai, kad jis, remdamasis Dievo Žodžiu, išsako kitokią nei teigiama nuomonę apie tam tikrą visuomenės grupę?
Tai – klausimas apie teisinį ir politinį precedentą. Jei šiandien bus nuteistas Petras, rytoj jo vieton kaltinamųjų suole gali sėsti bet kas. Policija galės įsiveržti net į bažnyčią, suimti kunigą ar pastorių tiesiog pamaldų metu, įgrūsti į „voronoką“ ir numarinti kaip Gintarą Beresnevičių. Prievartos priemonių arsenalas diktatūrose – platus. O kairuoliška Europos dalis vis labiau juda link diktatūros.
Iš esmės Levo Trockio komunizmas, kurio tradiciją tęsė Antonijas Gramšis (Antonio Gramsci), Djordis Lukačas (György Lukács) ir Herbertas Markuzė (Herbert Marcuse) su visa Frankfurto mokykla, yra pavojingesnis už Josifo Stalino komunizmą. Stalinistai persekiojo krikščionis už vaikų religinį švietimą, infiltruodavo savo agentus į bažnyčių struktūras, bet net jie laikėsi atstumo nuo religinių doktrinų. Trockistai kišasi į patį religijos turinį, brukdami savas šio turinio interpretacijas.
Visi religiniai teiginiai, nukreipti prieš trockistų ginamas pozicijas – sekso laisvę ir atvirą visuomenę – tiesiog draudžiami. Nuo to kenčia ne tiktai pati religija. Kenčia demokratija, nes primetama viena pozicija, vis labiau siaurinamos diskusijos ribos, vis daugiau žmonių verčiama gyventi baimėje.
Ligšiol sunkiai suprantama, kad vienų laisvės plėtra siaurina kitų laisvę. Jei genderistams leidžiama verbuoti naujus narius žiniasklaidoje, gatvėse ir ugdymo įstaigose, nukenčia tėvų laisvė auklėti vaikus pagal savo religinius ir moralinius įsitikinimus, beje, deklaruota ir Lietuvos Konstitucijoje. Nukenčia ir daugybės konservatyvių piliečių laisvė laikytis atstumo nuo privačių lovos reikalų. Ne konservatyvioji visuomenės dalis braunasi į genderistų gyvenimą, bet atvirkščiai. Ir malonėkite pastaruosius garbinti.
Kenčia demokratija, nes primetama viena pozicija, vis labiau siaurinamos diskusijos ribos, vis daugiau žmonių verčiama gyventi baimėje.
LGBT+ atstovai teisme skundėsi po konflikto su Petru sulaukę viešos kritikos. Pora jų net apsiverkė. Šių eilučių autoriui dėl genderistų išpuolių teko patirti daug didesnį stresą, privedusį prie sunkios ligos, sukėlusios skausmus virš žmogaus galimybių ribų ir pastačiusios per plauką nuo mirties. Tokia kovos ir viešumo kaina. Tuo metu hipsteriaujantiems sodomiečiams kyla rimta dilema: būti kariais ar mėmėm.
Net teisėjui kilo klausimas, ar aukomis prisistatantys genderistai nori viešumo, ar jo vengia. Į tai beliko atsakyti – taip, norime viešumo, norime dėmesio, bet tiktai teigiamo. Ar tai – brandi politinė pozicija, ar tiesiog atlaidžią šypseną sukeliantis infantilumas, o gal ir kai kas pavojingesnio – siekis įtvirtinti ir primesti visiems vieną poziciją už diskusijos ir kritikos ribų?
Nėra Petras šventasis. Bet tikras džentelmenas visada išties ranką net ir priešui, jei priešas kenčia už tiesą. Genderistai pernelyg primityvūs suvokti, kad savo išpuoliais prieš Petrą jie skatina su Petru tapatintis vis didesnę visuomenės dalį, kuri kitomis aplinkybėmis laikytųsi nuo jo atstumo.
Žmonės supranta, kad šiandien Petras įkūnija tyliąją tautos daugumą, besilaikančią konservatyvių, tautinių ir krikščioniškų vertybių. Šiandien ir aš su savo universitetiniu išsilavinimu, keturiomis išleistomis knygomis ir filosofiniais polinkiais esu Petras Gražulis. Ir man tai – garbė.
