Marijampolėje vyko pal. Jurgio Matulaičio gimimo dangui liturginis minėjimas. Tai jau 95-osios al. Jurgio Matulaičio gimimo dangui metinės.
12 val. Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje šv. Mišių auka prasidėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio litanijos giedojimu ir iškilminga liturgijos dalyvių procesija į bažnyčią. Visus susirinkusius pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kartu visus kviesdamas į bendrą maldą prašant pal. Jurgio užtarimo, šv. Mišių aukai vadovauti jis pakvietė Telšių vyskupą Algirdą Jurevičių. Kartu meldėsi dar septyni vyskupai ir būrys kunigų iš įvairių vyskupijų. Homiliją sakė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.
Primindamas mums visiems pal. Jurgio aktualumą šiandien, vyskupas Linas klausė: ką gi šiandieną pal. Jurgis būdamas mūsų tarpe galėtų pasakyti? Šiandien, kaip matome, Lietuvoje daug neramumų, daug įvairaus susipriešinimo, daug įvairiausių iššūkių, nežinomybės.
Galėtume pacituoti palaimintąjį Jurgį, kuris viename laiške kun. Totoraičiui rašė 1913 metais „Žiūrint kaip mūs gadynėje žmonės pjaunasi, riejasi, barasi, kaip pilni neapykantos, pagieža giepia prieš kiti kitus, nyku ir graudu darosi. Kaip mes nutolę nuo Kristaus Dvasios, nuo pirmųjų krikščionių pavyzdžio, kuriuos viena Dvasia gaivino, karšta meilė vienijo ir rišo, kad net stabmeldžiai stebėjosi.“
Žiūrint kaip mūs gadynėje žmonės pjaunasi, riejasi, barasi, kaip pilni neapykantos, pagiežagiepia prieš kiti kitus, nyku ir graudu darosi. (pal. jurgis matulaitis)
Šie jo žodžiai labai tinka ir šiandienai, 2022 metams, kuomet praradome kantrybę vienas kitam. Kai Bažnyčia mus nuolat ragina mylėti vienas kitą, ugdyti artimo meilę, ir čia pal. Jurgis mums primena „Žmogiškas silpnumas yra toks, kad pirma, nei pradėti kalbėti apie meilę ir jos praktikavimą, reikia išmokti vienas kitą pakęsti. Tai pirmas žingsnis link to, kad sukurti Dievo atmosferą […], kad statyti […] namą Dievo Dvasioje. Privalome vienas kito atsiprašyti ir vienas kitam atleisti. […] Tai nereiškia, kad neturime reaguoti į blogį […]. Bet čia turiu mintyje tik žmogiškojo silpnumo atjautimą, kantrumą. Antras dalykas – tai tarpusavio pagarba. Ta abipusė pagarba, vienas kito gerbimas yra būtinas, nes tai yra moralumo, etikos ir meilės pagrindas. Tik įveikus šias dvi pakopas: vienas kito pakentimą ir tarpusavio pagarbą – galima žengti į trečiąją – abipusę meilę.“
Taip pal. Jurgis duoda mums nuorodą, kad „artimo meilė prasideda pirmiausiai gerbiant vienas kitą, atleidžiant vienas kitam, priimant vienas kitą.“
Žmogiškas silpnumas yra toks, kad pirma, nei pradėti kalbėti apie meilę ir jos praktikavimą, reikia išmokti vienas kitą pakęsti. (pal. jurgis matulaitis)
Šventinę liturgiją vyskupai ir kunigai kvietė užbaigti malda koplyčioje prie palaimintojo relikvijų, meldžiant Dievo malonės, kad arkivyskupas Jurgis Matulaitis kuo greičiau būtų apvainikuotas šventųjų garbe.
Palaimintasis arkivyskupe Jurgi, melski už mus!
