Įvairių šalių delegatai susirinko į Europos Parlamentą Briuselyje, Belgijoje, kur įvyko kasmetiniai 28-ieji Europos Parlamento maldos pusryčiai (EPB). Šio susitikimo centre buvo malda, bendrystė ir strateginė partnerystė.
Gruodžio 2–3 dienomis surengti EPB – tai kasmetinis, nepolitinis renginys Europos Parlamente, skirtas suburti krikščionis, dalyvaujančius Europos politikoje ir advokatūroje, bendrai maldai ir tinklaveikai.
Įprastai renginys vyksta lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje ir apima sutikimo vakarienę, maldos pusryčius bei diskusijų sesiją.
Pasaulinės evangelikų aljanso (WEA) Jungtinių Tautų biuro vadovė Janet Epp Buckingham portalui Christian Daily International sakė, kad šių metų renginys buvo išskirtinis vienybės ženklas.
„Buvo nuostabi patirtis garbinti ir melstis kartu su 550 Europos Parlamento narių, krikščionių politikais iš daugelio kitų šalių ir krikščionių lyderiais Europos Parlamento maldos pusryčiuose“, – pabrėžė ji.
Buckingham teigimu, kukli aplinka dar labiau sustiprino dėmesį tikėjimui:
„Visas renginys vyko Europos Sąjungos valgykloje, tad vieta tikrai nebuvo prabangi. Dėmesys buvo sutelktas į maldą – meldėmės prie savo stalų, taip pat klausėmės maldų iš tribūnos. Galiausiai visi drauge sukalbėjome Viešpaties maldą, kiekvienas sava kalba – tai buvo gražus Evangelijos visuotinio pobūdžio atspindys.“
Šalia oficialių EPB programos renginių dalyviai pasinaudojo proga surengti ir papildomus susitikimus, daugiausia skirtus santykių stiprinimui, tarpusavio padrąsinimui ir advokatūros įgūdžių ugdymui. Ypač daug dėmesio skirta klausimams, kaip išmintingai reaguoti į šiandienos Europos iššūkius ir kaip biblinei tiesai ištikimai vertinti išaugusį krikščioniškojo nacionalizmo reiškinį.
EPB, pradėti 1998 m., remiasi krikščioniškaisiais Europos vienybės principais. Europos Sąjungos tėvai kūrėjai, tokie kaip Robertas Schumanas, tikėjimą laikė esminiu siekiant demokratijos modelio, įsišaknijusio krikščioniškose vertybėse.
Kasmetiniai EPB pabrėžia santykių, o ne politinių darbotvarkių svarbą ir kviečia dalyvius – tarp jų EP narius bei ES institucijų darbuotojus – susitelkti į Jėzaus mokymą: mylėti Dievą ir artimą.
Renginys siekia kurti ilgalaikę draugystę nepaisant skirtumų, ugdyti tarpusavio pasitikėjimą ir skatinti veiksmus, padedančius mažinti žmonių kančias, taip įsiliejant į platesnį pasaulinį panašių iniciatyvų tinklą.
Tarp EPB dalyvių buvo ir lietuvių, tarp kurių ir Krikščionių sąjungos pirmininkas dr. Rimantas Jonas Dagys, mielai sutikęs krikščioniškam naujienų portalui „Laikmetis.lt“ papasakoti apie renginį.
Kaip, Jūsų manymu, Maldos pusryčiai prisideda prie krikščioniškų vertybių diskusijos Europos politikoje? Ar matote realų poveikį sprendimų priėmimui?
Stiprinant solidarumą tarp pasaulio krikščionių labai svarbu betarpiškas krikščionių bendravimas, ypač kai jis vyksta maldos ir susikaupimo dvasioje. Dabar turime daug krikščioniškų konfesijų ir labai daug krikščioniškų nevyriausybinių organizacijų, tačiau jos dažnai įsigilinusios į savo specifines problemas, primiršta bendruosius tikintiesiems kylančius uždavinius ir pasaulinius iššūkius.
Dažnai karštos diskusijos tarp bendruomenių lemia nereikalingą susiskaldymą. Kartais mus stabdo noras patikti sekuliarios visuomenės „elitui“. Todėl turime situaciją, kad nors pasaulyje dominuoja tikintys žmonės, bet jų balsą nustelbia gerai organizuota, agresyvi, iš esmės komunistiška, genderistinė arba supaprastintai vadinama leftistinė, vakarietišką kultūrą griaunanti, propaganda.
Tokiose susitikimuose dažniausiai nepriimamos konkrečios rezoliucijos, bet juose formuojamos veiklos kryptys, aptariami galimi veikimo būdai ir, kas ypač svarbu, visa tai vyksta gyvai bendraujant, ir matant vienas kitą.
Vertinant tokius susitikimus iš laiko perspektyvos, juntamas juose kylantis vis didesnis susirūpinimas dėl augančio krikščionių persekiojimo visame pasaulyje, tame tarpe ir ES. Per paskutinius metus pranešimų apie persekiojimus skaičius išaugo kone keturis kartus. Tačiau auga ir ryžtas bei susitelkimas su tuo kovoti krikščionims deramu būdu.
Tai, kad tokios diskusijos vyksta Europos parlamente ir jose dalyvauja virš 500 dalyvių rodo, kad mūsų bendruomenės negali ignoruoti net ir Europos parlamentas, deja, dažnai priimantis krikščioniškai pasaulėžiūrai prieštaraujančius sprendimus. Bendruomenei kelia nerimą padėtis ne tik nedemokratinėse valstybėse, bet ir Europos Sąjungoje. Daugelio nuomone, jei Europos Sąjunga nesusigrąžins krikščioniškų vertybių neturės ateities.
Jos perspektyva abejoja JAV, be kurios ji jau senokai ne daug ką gali bepadaryti ir, deja, nėra daug požymiu, kad ką nors artimiausiu metu realiai padarys. ES, priešingai nei Afrika, demografiškai išmiršta. Sparčiai didėjant joje gyventojų ir žinant, kad tai turtingas gamtos turtais regionas, o jos pietuose stiprėja krikščionybė, natūralu, kad ji darosi vis labiau strategiškai patraukli JAV ir kitoms valstybėms.
Kokius kontaktus pavyko užmegzti šio renginio metu, ar buvo naujų iniciatyvų? Ar planuojami bendri projektai su kitų šalių politikais?
Kontaktų tokių susitikimų metu užmezgama daug ir ne tik su Europos valstybių atstovais. Duok Dieve, juos produktyviai išnaudoti. Dabar ypač stengiamasi į Maldos pusryčius kviestis kuo daugiau svečių iš kitų valstybių bei plėtoti šią iniciatyvą ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir tų šalių regionuose. Ieškant bendrų sprendimų, keičiantis pasaulio tvarkai, nuomonių, kontaktų mainai, ypač dabar yra labai reikalingi.
Krikščionys turi ką pasiūlyti pasauliui, kad ir žmogiško orumo supratimą – „nedaryk kitam to, ko neturėtum, kad tau darytų“. Arba nuoseklų ir neiškraipytą nuostatą, jeigu esame prieš mirties bausmę, tai tas pats principas turi būti taikoma ne tik nusikaltėliui, bet ir seneliui, draudžiant jam įvykdyti eutanaziją, ar ką tik pradėtam žmogui, uždraudžiant abortus ir t.t. Vis labiau stiprėja raginimai nebijoti diskusijos su oponentais, ieškoti kompromisų siekiant bendro gėrio, pateikiant aiškią savo nuomonę, bet nepamirštant, kad negali tuo pačiu metu tarnauti ir Dievui, ir šėtonui. Tai ypač svarbu dabar, kai ES dominuojanti leftistinė propaganda daro viską, kad nutylėtų krikščionių nuomonę. Tai, kas vyksta šiuo metu Lietuvoje, yra akivaizdus to įrodymas.
Krikščioniškos organizacijos aktyvėja daugelyje ES valstybių. Tai teikia vilties. Deja, Lietuvoje dar linkstama diskutuoti tik tarp savų.
Kritikai kartais teigia, kad tokie renginiai apsiriboja simbolika. Kaip atsakytumėte į šiuos vertinimus? Kuo Maldos pusryčiai gali būti prasmingi Lietuvos visuomenei?
Tie, kurie taip kalba, dažnai mažai ką išmano apie tai, kaip formuojasi pasaulio bendruomenių nuomonė. Ypač dabar, kai tokiose susitikimuose ir diskusijoje gimsta naujos pasaulio tvarkos kontūrai. Mūsų masiniai „ekspertų“ pliurpimai lietuviškoje žiniasklaidoje didesnės tam įtakos neturi, ypač kai rėkiame apie demokratines vertybes užmiršdami pačią šių žodžių tikrąją prasmę. To pasekmė – tolesnis šaliai gyvybiškai pavojingas tautos skaldymas, kuriuo matyt labai džiaugiasi Rytų kaimynas.
Mums dalyvaujant tokiose diskusijose, tampa labiau aiškios priežastys, dėl ko iš esmės nesutaria JAV su ES. Mūsų „analitikai“ nori nutylėti, kad vis labiau JAV visuomenėje ir dabartinėje administracijoje stiprėja vertybinis nepritarimas didėjančiam ES „komunistavimui“, kas jų manymu, naikina Vakarų visuomenę suformavusias demokratines vertybes.
