Lapkričio 11 d. Laisvos visuomenės institutas (LVI) turėjo susitikimą su Kauno arkivyskupu metropolitu Kęstučiu Kėvalu, nevyriausybinių organizacijų bei Laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties” atstovais, kurio metu aptarė žmogaus orumo ir gyvybės kultūros puoselėjimo klausimus.
LVI valdybos narys, teisininkas dr. Vygantas Malinauskas priminė, kad „LR Konstitucijos 18 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. O Konstitucijos 19 straipsnis įtvirtina, kad „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“. Prigiminės žmogaus teisės, reiškia, ne teises, kurios atsiranda tik gimus, bet teises, kurios yra susiję su žmogaus prigimtimi. Žmogaus prigimtis neatsiranda tik gimus žmogui. Dar negimęs kūdikis taip pat turi žmogaus prigimtį. O taip pat ir prigimtines teises.
Konstitucinio teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas yra vienas reikšmingiausių nutarimų kuriame teismas ne tik susiejo žmogaus gyvybę su orumu, bet taip pat ir priminė, jog prigimtinės teisės yra sietinos ne su gimimu, bet su žmogaus prigimtyje glūdinčiomis galimybėmis.
Žmogaus gyvybė ir jo orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę. Gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai.
Prigimtinės žmogaus teisės – tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro tą minimumą, atskaitos tašką, nuo kurio plėtojamos ir papildomos visos kitos teisės ir kurios sudaro tarptautinės bendruomenės neginčijamai pripažintas vertybes. Taigi žmogaus gyvybė ir orumas, kaip išreiškiantys žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę, yra aukščiau įstatymo.
Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra užtikrinti šių vertybių gynimą ir gerbimą. Šie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei“. (1998 12 09 LR KT nutarimas).
Dr. Vygantas Malinauskas taip pat priminė ir JAV Aukščiausio teismo šių metų bylos Dobbs v. Jackson Women’s Health Organization, No. 19-1392, 597 U.S. (2022) nuosprendį, kad pagal JAV Konstitucija nėra konstitucinės teisės į abortą. Taip panaikindamas 50 metų senumo precedentą byloje Roe v. Wade įtvirtinusi JAV teisė į abortą, kaip konstitucinę teisę. 2010 m. Europos žmogaus teisių teismas yra priėmęs analogišką sprendimą JAV teismo sprendimui. Byloje 𝘈, 𝘉 𝘢𝘯𝘥 𝘊 𝘷 𝘐𝘳𝘦𝘭𝘢𝘯𝘥 𝘪𝘴 𝘢 𝘭𝘢𝘯𝘥𝘮𝘢𝘳𝘬 2010 𝘤𝘢𝘴𝘦 𝘰𝘧 𝘵𝘩𝘦 𝘌𝘶𝘳𝘰𝘱𝘦𝘢𝘯 𝘊𝘰𝘶𝘳𝘵 𝘰𝘧 𝘏𝘶𝘮𝘢𝘯 𝘙𝘪𝘨𝘩𝘵𝘴 𝘰𝘯 𝘵𝘩𝘦 𝘳𝘪𝘨𝘩𝘵 𝘵𝘰 𝘱𝘳𝘪𝘷𝘢𝘤𝘺 𝘶𝘯𝘥𝘦𝘳 𝘈𝘳𝘵𝘪𝘤𝘭𝘦 8 EŽTT pasakė, kad iš Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nekyla teisė į abortą.
Susitikime keltas klausimas, kam turi būti teikimas prioritetas teisėms ar interesams? Pagal visuotinai priimtą žmogaus teisių sampratą, žmogaus teisės yra tai, kas neleidžia jo paaukoti kažkieno interesams. Tačiau kai kalbame apie gyvybės apsauga susiduriame su paradoksu – valstybė vis dažniau individo interesams teikia pirmenybę prieš negimusios gyvybės apsaugą.
Šiandien bandoma įvairiems interesams (socialiniams, ekonominiams, asmeniniams) teikti prioritetą prieš pagarbą žmogaus gyvybei tokiose probleminėse srityse kaip abortai, embrionų suredukavimas į biologinę žaliavą, surogacija, eutanazija, embrionų kamieninių ląstelių naudojimas.
Susitikime taip pat aptartas medikamentinio aborto, švietimo srities ir kiti klausimai.
