Dauguma tėvų siekia savo vaikams perteikti šeimos vertybes, per kartas sukauptą išmintį. Tikintiems tėvams tokio perteikimo svarbą išryškina santuokos metu duotas pažadas „katalikiškai auklėti savo vaikus“. Vis dėlto pastaraisiais metais į šeimas iš sekuliarios visuomenės plūstančios asmens autonomijos, greito pasitenkinimo, skepticizmo nuotaikos neretai paverčia šią tikinčių tėvų pareigą rimtu iššūkiu. Laisvos visuomenės instituto (LVI) užsakyto tyrimo rezultatai skatina tėvus neprarasti vilties ir kviečia permąstyti religinio vaikų auklėjimo strategiją. Perfrazuojant seną posakį, garsiau už žodžius perteikiant tikėjimą kalba tėvų veiksmai ir ypač ištikimybė krikščioniškai etikai už namų ir bažnyčios slenksčio.
2021 m. LVI vykdyto tyrimo metu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausė 300 tėvų–vaikų porų, siekiant patikrinti galimus ryšius tarp iš kartos į kartą perduotų – perimtų religinių, moralinių ir pilietinių vertybių bei tėvų elgsenos vaikų paauglystės metais, santykių šeimoje ypatumų ir kitų parametrų. Gautų duomenų pagrindu tyrimo ekspertai politologas dr. Vincentas Vobolevičius ir sociologas dr. Dainius Genys parengė „The key factors of faith transmission in Lithuanian families“ straipsnį, kuris išpublikuotas tarptautiniame moksliniame žurnale Journal of Beliefs & Values. Štai keletas apibendrintų jų pagrindinių išvadų:
„Tėvams kurių religiniai įsitikinimai atitinka Bažnyčios mokymą šiek tiek sunkiau už kitus tėvus perteikti savo tikėjimą vaikams. Atotrūkis ypač paaiškėja kalbant apie labiau sudėtingus tikėjimo teiginius, kurie šiais laikais gali būti laikomi kontraversiškais. Pavyzdžiui tikintys pomirtiniu gyvenimu tėvai šį įsitikinimą vaikams perteikia taip pat sėkmingai kaip ir kiti tėvai, tačiau įsitikinimą, kad išganymui yra būtina sekti Jėzumi perteikti yra žymiai sunkiau.“
Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, jog kai kurie Bažnyčios mokymą išpažįstantys tėvai randa būdų patvirtinti ir perteikti net ir sudėtingomis sąlygomis. „Tyrimo metu tikrinome hipotezę, kad tėvai drąsiai ir atvirai grindžiantys savo viešą gyvenimą – karjeros pasirinkimus, elgesį draugų grupėse ir kt. – krikščioniška etika geriau perteikia savo įsitikinimus vaikams, nei kiti tėvai,“ – sako dr. V. Vobolevičius. Vaizdžiai tariant, vaikai paauglystėje dažniausiai „sukyla“. Norėjome patikrinti ar tokių tėvų vaikai „sukyla“ su tėvais prieš visuomenę, o ne su visuomene prieš tėvus.“
Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvų tikėjimo ir jų viešo gyvenimo dermė, ypač tėvų dėl religinių įsitikinimų padaryti pasiaukojimai, patogumo, socialinio statuso ar draugų praradimai reikšmingai padidina tikimybę, kad vaikai perims tėvų religinius įsitikinimus. Be šios įžvalgos, duomenys atskleidžia, kad tikėjimo tiesas vaikams geriau perteikia tėvai kurie sugeba konkrečiai ir aiškiai atsakyti į vaikų klausimus apie religiją bei yra ištikimi reguliarioms religinėms praktikoms (maldai šeimoje, pasninkui, pamaldų lankymui, sakramentams).
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje mokslinėje „Turning Points: Values and Conflicting Futures in the Baltics“ konferencijoje, įvairiose radijo „Krikščionybės perspektyva XXI a.“ (2023m.) bei „Apie šeimą kaip namų Bažnyčią bei visuomenės ląstelę“ (2021m.) ir kt. medijų laidose. Šiuo metu tyrimo autoriai rengia tolesnes publikacijas tyrimo duomenų pagrindu, kuriose gilinasi į religijos vaidmenį vaikams perimant tėvų moralines vertybes, taip pat jaunimo pilietiškumo supratimui ir raiškai.
