Rugpjūčio 11–16 dienomis Lurde, labiausiai Prancūzijoje ir visoje Europoje lankomoje Dievo Motinos šventovėje, įvyko jubiliejinė 150-oji nacionalinė piligrimystė. Kulminacinė piligrimystės diena buvo, žinoma, rugpjūčio 15-oji, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo (Žolinės) iškilmė. Per 20 tūkstančių iškilmės dalyvių buvo perskaitytas ir popiežiaus Pranciškaus sveikinimas.
Reikia žinoti, kad Prancūzijos nacionalinė piligrimystė nėra vien kelionė į šventovę ir atgal, į namus, bet ir tikra istorinė bei organizuota tradicija, kuri apima šimtus organizatorių, tūkstančius savanorių, nakvynės punktus, taip pat dvasinio pasirengimo, kaip kad novenos kalbėjimas, būdus. Prancūzijos nacionaline piligrimyste jau pusantro amžiaus tradiciškai rūpinasi augustinų asumpcionistų ordinas (Assomption – ėmimas dangun), įsteigtas 1845 metais. Ir dabartinis nacionalinės piligrimystės direktorius yra asumpcionistas t. Vincentas Cabanacas.
150 metų nacionalinės piligrimystės sukaktis yra tinkama proga atsigręžti į praeitį. Sukakčiai skirtame dokumentiniame filme t. Patrickas Zago, asumpcionistų archyvaras, pasakoja apie pirmąją nacionalinę piligrimystę, surengtą 1872 metais. Šios piligrimystės kontekstas labai susijęs su politiniais ir socialiniais sukrėtimais Prancūzijoje ir Italijoje.
Pirmoji nacionalinė piligrimystė, primena t. Zako, įvyko ne Lurde, bet La Salette Dievo Motinos šventovėje Alpių papėdėje. Iki Mergelės Marijos apsireiškimų Lurde būtent ši šventovė buvo žinomiausia ir labiausiai lankoma. Pamačius, kiek daug tikinčiųjų atsiliepė į kvietimą, 1873 metų liepos antroje pusėje įvyko antroji nacionalinė piligrimystė, šį kartą jau Lurde, Pirėnų kalnų papėdėje, kur vyksta iki šiol. Šiose pirmosiose piligrimystėse, primena asumpcionistų istorikas, vyravo maldavimas, kad Bažnyčia ir pati Prancūzija išplauktų per neramius istorijos vandenis, o tikintieji įveiktų sukrėtimus. Bet netrukus piligrimystė Lurde įgijo kitų bruožų ir kitų funkcijų. Vienas iš žinomiausių, be abejo, yra speciali ligonių globa.
Nors šiandien Lurdo pavadinimas tarsi natūraliai siejasi su ligoniais – užregistruota dešimtys oficialių išgijimo stebuklų ir tūkstančiai privačių išgijimo ir malonių deklaracijų, ši piligrimystės paskirtis, dar kartą primena t. Vincentas Cabanacas, nacionalinės piligrimystės direktorius, atsirado ne pirmose piligrimystėse, o šiek tiek vėliau.
Nors apsireiškimų laikotarpis Lurde susijęs su pagijimais, bet pati Mergelės Marijos žinia neišskiria ligonių, bet kalba apie Dievo garbinimą ir Dievo karalystę.
Būtent apie tai, apie ką kalba ir Evangelija – Viešpaties stebuklai ir pagydimai visada susiję su tikėjimo pažadinimu ir su asmenų kreipimu pas Tėvą. Dievo karalystė – gyvenimas su Dievu – yra kažkas daugiau už fizinę sveikatą: to nereikia išleisti iš akių prašant pagijimo.
