Prieš porą savaičų nutiko skandalas: kažkokia tai (vardu minėti yra per daug garbės), muzikinė (atleisk, Viešpatie) grupė nufilmavo klipą Palangos bažnyčioje. Apie dainą galima pasakyti taip, kaip sakoma sename anekdote (Ką sakė tėtis dėl išdaužto lango? Keiksmažodžius praleist? Praleisk. Tada nieko nesakė).
Šiandieninė populiarioji lietuviška muzika (su labai retomis išimtimis), deja, yra apie nieką. Jaunimo grupės arba perdainuoja senų grupių hitus, arba plonais balsais kniaukia: aš ją labai mylėjau, jinai manęs ne, Kunigunda, ou je. Kiekvienas tokio foninio triukšmo apie nieką rinkinys pamirštamas tą pačią minutę.
O kai kurti ir dainuoti neišeina, tuomet imamas daryti „šou“, kuris, aišku, dvidešimt penkis kartus sudrebins… orą iki Latvijos sienos. Tačiau iš šių debesų paprastai būna maža lietaus. Kaip sakoma, jei normaliai pašikti nesugebi, lieka tik pabezdėt. Po jazminais. Arba bažnyčioj. Nes prikiaulinti bažnyčioje šiuolaikiniam jaunimui yra maištingumo ir įžūlumo viršūnė.
Įsivaizduokit sau, apgavo diedelį kunigą ir nufilmavo „kasiaką“ bažnyčioj. Jetau jetau, kokia drąsa. Arba mergeles šokėjėles apvilko vienuolių abitais, ir maivosi šitos damos silikoninėm lūpytėm ir kitomis silikoninėmis kūno dalimis. Jau kaip drąsu, kaip gundo. Jau kokis protestas, kad net nugriūk.
Bėda ta, kad šitie mūsų vargo kiauksėtojai (dainorėliais vadinti liežuvis neapsiverčia) yra tokie pat bukai beviltiški, kaip ir jų, atleisk Viešpatie, muzika. Ir tokie pat lėkšti, kaip ir jų protestai. Ir jų akiračiai tokie platūs, kaip bačkos, kurioje jie užauginti ir pro špunką penėti, skersmuo.
Šitie veikėjai gyvenime neperskaitė jokios knygos. Ką ten knygos. Jie net muzikos istorijos neišmano. Nes jei išmanytų, tai suprastų, kad jų klipas bažnyčioje, palyginus su metalo grupių klipais ir netgi albumų viršeliais, yra silpnas bezdalų pukštelėjimas pavėjui. Lygiai kaip ir idėja laisvo elgesio šokėjėles aprengti vienuolių abitais. Ir feisbuko popiežiais prisifotografavę žiopleliai yra tik žiopleliai įtakotukai, seniai matyta ir nuobodžia reklama beviltiškai bandantys sumedžioti kelis tokių pat minkštapročių sekėjų euriukus.
Ach, aš gi visiškai užmiršau. Čia gi protestas. Prieš ką? Prieš Dievą? Atleiskit, o kelintoj vietoj jums ir jūsų kartai yra Dievas? Jūs ir „Tėve mūsų“ be gūglo nemokat. Kai ruošėtės Sutvirtinimo sakramentui, galinėje lopkoje triauškinot čipsus.
Kokio, atsiprašant, velnio protestuot, kai jūsų kartai Dievas apskritai neįdomus? Kai bažnyčia tėra pastatas, o tikintieji – keisti durneliai? Juk protestuoti prieš Dievą, tai tas pats, kaip rodyti dangui špygą: jei Dievo nėra, kokia prasmė jam špygą rodyt? O jei yra – kokia prasmė su juo pyktis?
Ir, manot, Dievui labai šilta ar šalta, prieš ką protestuojat. Matė jis tų protestuotojų. Vien tik per pastaruosius 2 tūkst. metų kas tik nebandė: ir romėnai, ir barbarai, ir Prancūzijos revoliucionieriai, ir komunistai, ir naciai, ir chunveibinai, ir talibai. Ir kur visi jie dabar?
Gąsdintojai didieji. Prieš tikinčiuosius protestuojate? Jūs kuo mus laikote? Skirtingai nuo jūsų, naivūs neišmanėliai, mūsų tokiais niekais neišgąsdinsite. Irgi ne to matėme. Jūs, mielieji, nepamirškite, kad ir mes buvome jauni. Mūsų karta buvo metalistai, gotai. Kad kol jūs čia „kasiakus“ po skvernu į bažnyčią nešate, kažkas nešiojo rankinukus-karstelius ir juodai dažė lūpas.
Jūs mums, klausantiems ne tik grigališkąjį choralą, Mozarto Requiem, bet ir „Therion“ ar „Elend“ ,skaitantiems ne tik Šventąjį Raštą ar Šekspyro sonetus, bet ir „Žiedų valdovą“ ar „Rožės vardą“, bandote įprūdyti šitą lėkštą fuflo? Jūs, prieš nešdami „kasiakus“ ir rengdami šliundras vienuolėmis, bent pasidomėkit, kelis tūkstančius kartų iki jūsų tai jau darė kiti. Ar net ir tiek pasidomėti protelio nepakanka? Protestuotojai jūs, atsiprašant… Nevykėliai, beraščiai jūs, o ne protestuotojai.
Vienas šv. Jonas Paulius II suvartytų jūsų aštrialiežuvius kaip šiltą vilną. Todėl jis ir sutraukdavo prie savęs milijonus viso pasaulio jaunų žmonių. Jei paskaitytumėt, kad ir tą patį „Rožės vardą“, suprastumėt, kodėl. Bet jei skaitytumėt tokias knygas, tikriausiai nerašytumėt tokių beviltiškų tekstų. Ir nemanytumėt, kad bažnyčiose gyvena zanūdos, kurių vienintelė mokama giesmė yra „Gliori gliori aleliuja“.
Ach, mes jums per stiprūs? Jūs prieš babytę su skaryte ir rankinuku protestuojat? Ech jūs, dvasios žindukliai… Manot savo „žolės“ suktine jas pagąsdinsit. Šitos babytės, beraščiai jūs, matė karą, tremtis, stovėjo Baltijos kelyje ir Sausio 13-ąją su rankinukais prieš tankus. Ir jūs, sofos riteriai, manote jas kuo nors nustebinsiantys? Manot, kad jų laikais „kasiakų“ nebuvo? „Stojit moskal v okope, trimaje kalaša, v nakolkach jego tilo, v kišeni anaša“ (taip dainuoja ukrainiečių grupė „Пирятин“). Ir kas gi ta anaša? Jau mano tėvai žinojo tokį daiktą.
Nepamirškit, kad didysis narkomanijos sprogimas buvo apie 1987-1989 metus. Kad mano laikais studentų barake bulvių sunkiau buvo pasiskolint, nei „žolės“. Ech, tundros jūs tundros. Prieš kelerius metus mirė vienas rokiškėnas senolis, kuris savo akimis viešnamį su jo panelėmis matė. O jūs kuo juos baidot? Ir, o taip, po kelerių metų tie patys didieji protestuotojai eis tuoktis į bažnyčią, mat babytė kitaip vestuvėms su keturiomis suknelėmis pinigų neduos. O patiems užsidirbti kaip ir neišeina. Vis ant tų „kasiakų“ kaip sakant, dūmeliu į dangų…
Ach, jūs prieš Bažnyčią protestuojat? Matė ji tokių. Kurie ne tik „kasiakus“ iš po skverno filmavo. Ir bažnyčias griovė, ir kunigus žudė, ir bažnyčias sandėliais vertė, ir mokslinis ateizmas privalomas buvo, ir per šv. Mišias už kolonų stovėjo, stebėdami, kas ten eina. Apie tai galima pasiskaityti Visuotinės istorijos vadovėliuose. Arba Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje.
Ach, aš gi pamiršau… Ledvai išlaikę istorijos egzaminą testukais, su ja ilgai ir nuobodžiai susipykote. Tad prieš ką tas protestas? Gal pradėkit protestuoti prieš savo menkumą ir bukumą? Ne prastai pamėgdžiodami tai, kas tūkstančius kartų jau daryta. Ne 125-ąjį kartą atrasdami amerikas. O kurdami. Savo muziką, savo tekstus, kurie liks amžiams.
Būkite originalūs. O ne nykūs. Kurkite kūrinius, o ne mokyklinio spektaklio lygio šou. Jei norite, protestuokite. Jaunimui protestas – natūrali būsena. Protestuokite sau, įdomiai ir originaliai, siūlykite savo idėjas.
Būkite įdomūs. Pirmiausia, sau. Plėskite akiratį. Skaitykite, klausykite, domėkitės, ieškokite. Ar tikėsite, ar būsite ateistais – tai kiekvieno jūsų pasirinkimas. Su derama pagarba kitaminčiams. Ar būsite kūrėjais, ar mėgdžiotojais – tai taip pat jūsų pasirinkimas. Supraskite, užtraukti „kasiaką“ bažnyčioje nei proto, nei originalumo nereikia. Iki jūsų tai darė tūkstančius kartų, ir po jūsų tą tūkstančius kartų darys tokie pat nevykėliai, grupės ir atlikėjai no name.
Nebūkite jais. Kalbėkite sau ir savo kartai apie savo problemas, savo kalba ir savo muzika, savo filmais ir savo knygomis. Kaip mes neklausome kaimo kapelų, taip suprantame, kad metalas, gotika, rokas – mūsų kartos muzika. Jūs turėsite savo. Tikiuosi, kad turėsite. Antraip mūsų laukia liūdni ir tamsūs laikai. Jūs turėjote būti geresni ir stipresni, kūrybiškesni už mus.
Nebūkite mūsų šėšėliuose.
