Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba 2026 m. kovo 17 d. posėdyje priėmė kreipimąsi, kuriuo išreiškė gilų krikščionių stačiatikių susirūpinimą dėl jos paminėjimo Valstybės saugumo departamento metiniame pranešime ir pavienių pareigūnų pareiškimų, kuriuose pripažįstama galimybė taikyti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai ribojamąsias priemones.
Tarybos kreipimesi sakoma: „Tokie pasisakymai formuoja negatyvų požiūrį į antrą pagal dydį Lietuvos religinę bendruomenę, kuri daugybę metų veikia griežtai laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų“.
Kreipimesi pabrėžiama, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis ir primenama, kad Lietuvos stačiatikiai, vadovaujami metropolito Chrizostomo, kartu su visa tauta atkakliai kovojo, kad Lietuva atgautų laisvę ir nepriklausomybę.
„Kanoninė priklausomybė Maskvos Patriarchatui, išreiškiama Patriarcho vardo minėjimu pamaldų metu pagal Bažnyčios nuostatus, nekliudė metropolitui Chrizostomui, o taip pat ir mums nėra kliūtis būti įstatymų besilaikančiais piliečiais ir Lietuvos patriotais“, – sakoma dokumente.
Taryba paaiškino, kad kanoninė priklausomybė niekaip nesusijusi su politika ir tėra ilgus amžius praktikuojamos Bažnyčios tradicijos savastis, jos religinio identiteto ženklas, atitinkantis Konstitucijoje patvirtintą teisę į sąžinės ir religinio tikėjimo laisvę. Buvo patvirtinta, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia siekia Bažnyčios savarankiškumo, kartu pabrėžiant, kad jis įmanomas tik griežtai laikantis kanoninės teisės nustatytų normų.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu išsaugoti pasitikėjimą tarp valstybės institucijų ir religinių bendruomenių, bei pakvietė atviram, konstruktyviam dialogui visais klausimais, kurie svarbūs, siekiant santarvės ir abipusės pagarbos.
Be to, posėdyje Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios atstovas, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus, supažindino Tarybos narius su hierarcho ganytojišku laišku tikintiesiems, kuris 2026 m. kovo 22 d., kitą sekmadienį, bus skaitomas visose Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios šventovėse. Taip pat buvo aptartos kitos Bažnyčios gyvenimo aktualijos.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba yra vykdomasis valdymo organas, veikiantis prie hierarcho ordinaro ir jam pirmininkaujant.
Skelbiamas visas kreipimosi tekstas.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Tarybos kreipimasis
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba kartu su Lietuvos tikinčiaisiais – stačiatikiais išreiškia didelį susirūpinimą dėl mūsų tradicinės religinės bendruomenės paminėjimo Valstybės saugumo departamento metinėje ataskaitoje bei atskirų pareigūnų pareiškimų, kuriuose pripažįstama galimybė taikyti mūsų Bažnyčiai ribojamąsias priemones.
Tokie pasisakymai formuoja negatyvų požiūrį į antrą pagal dydį Lietuvos religinę bendruomenę, kuri daugybę metų veikia griežtai laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų.
Mūsų tarnystės tikslas – Kristaus ramybės įsiviešpatavimas tikinčiųjų sielose. Mūsų skelbimas apie Kristų, Jo įsakymus bei nurodomi moraliniai orientyrai ugdo mūsiškių parapijiečių meilę Dievui ir žmonėms, pagarbą Lietuvos valstybei bei jos įstatymams.
Mūsų Bažnyčios stačiatikių parapijos ir vienuolynai aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir labdaringoje veikloje, tiekia paramą stokojantiems, padeda tautinių bendrijų nariams integruotis į Lietuvos socialinę ir kultūrinę aplinką, teikia pagalbą Ukrainos pabėgėliams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia nuo pirmų karo Ukrainoje dienų pareiškė griežtai smerkianti šitą karą. Šiai pozicijai buvo pritarta visais bažnytinio gyvenimo lygmenimis – hierarchų, dvasininkijos, pasauliečių bei Visuotiniame susirinkime. Kiekvienoje mūsų šventovėje per kiekvienas pamaldas kasdieną meldžiamasi, kad karas greičiau baigtųsi. Drauge su mumis meldžiasi ir daugybė į mūsų parapijas įsijungusių pabėgėlių iš Ukrainos.
Per visas pamaldas skaitomos maldos už Lietuvą, jos žmones, valdžią ir kariuomenę, nes Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis. Absoliuti dauguma jos dvasininkų ir parapijiečių – Lietuvos piliečiai. Lietuvos stačiatikiai vadovaujant metropolitui Chrizostomui kartu su visa tauta atkakliai kovojo, kad Lietuva atgautų laisvę bei nepriklausomybę, kurias šiandien mes visi turime. Mes ir toliau laikomės šviesios atminties metropolito priesakų, visada ištikimai remdami Lietuvos Valstybės suverenitetą.
Kanoninė priklausomybė Maskvos Patriarchatui, išreiškiama Patriarcho vardo minėjimu pamaldų metu pagal Bažnyčios nuostatus, nekliudė metropolitui Chrizostomui, o taip pat ir mums nėra kliūtis būti įstatymų besilaikančiais piliečiais ir Lietuvos patriotais.
Pagal Bažnyčios taisykles, bendruomenės yra dvasinėje vienybėje su kitais stačiatikiais per teisėtą kanoninį vyskupą ir Patriarchą. Patriarcho vardo minėjimas pamaldų metu yra religinių apeigų dalis. Kanoninė priklausomybė neturi nieko bendra su politika ir yra šimtmečius gyvuojančios bažnytinės tradicijos bei religinio tikinčiųjų identiteto dalis, o taipogi jų konstitucinė teisė į sąžinės ir tikėjimo laisvę.
Tuo pat metu Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba dar kartą patvirtina siekianti bažnytinio savarankiškumo, kurį įmanoma gauti tiktai griežtai laikantis kanonų reikalavimų.
Suprasdami klausimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, svarbą, išreiškiame viltį, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios ir Lietuvos valstybės santykiai bus kuriami remiantis abipusio pasitikėjimo ir siekimo pašalinti galimas visuomenės susiskaldymo rizikas pagrindais, vadovaujantis konstituciniais teisinės valstybės principais.
Mes kviečiame atviram bei konstruktyviam dialogui ir esame pasirengę aptarti bet kokius klausimus, sudarančius palankias sąlygas išsaugoti taiką ir abipusę pagarbą.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba
