Bažnyčioje misijų mėnesiu paskelbtas spalis kviečia tikinčiuosius ypatingai rūpintis dvasine tarnyste ir pagalba labiausiai jos reikalingiems. Atliepiant šį kvietimą Lietuvos Carito sielovados bausmių vykdymo sistemoje programos koordinatorė Renata Dubauskė kartu su Lietuvos kalėjimų kapelionais vyko į vieną didžiausių Lenkijos kalėjimų Ilavoje – maldai, bendrystei ir gerosios patirties mainams nešant tikėjimą nuteistiesiems.
Svečius iš Lietuvos pasitiko Ilavos kalėjimo direktorius Gaweł Gałdziński, Kalėjimų vyriausiasis kapelionas kun. Adam Jabłoński ir tėvas Janas Dezyderiuszas Polas iš Lenkijos kalėjimų tarnybos kapelionų biuro. Vizitas prasidėjo bendromis Šv. Mišiomis kalėjimo koplyčioje. Visa kita diena buvo skirta susipažinimui su Lenkijos bausmių vykdymo sistema, kalėjimo patalpų apžiūrėjimui ir patirties kalėjimų sielovados srityse mainams.
Lenkijoje prie Kalėjimų tarnybos veikianti kalėjimų sielovados taryba – patariamoji generalinio direktoriaus institucijai. Ji koordinuoja užduotis įkalinimo įstaigose ir kalinių tardymo izoliatoriuose, susijusias su sielovados veikla. Kalėjimo pastoracinę tarybą sudaro Romos katalikų Bažnyčios, Evangelikų-Augsburgo Bažnyčios ir Stačiatikių Bažnyčios vyriausieji kapelionai. Kiekvienas jų koordinuoja savo Bažnyčios kunigų pastoracinę veiklą.
Sistemos skiriasi, dvasiniai nuteistųjų poreikiai – tie patys
Pasak Sielovados bausmių vykdymo sistemos programos koordinatorės Renatos Dubauskės, nepaisant skirtingų bausmių vykdymo sistemų, nuteistų asmenų dvasiniai poreikiai yra universalūs, o kapelionai atlieka labai svarbų vaidmenį jų paramos ir socialinės reabilitacijos procese. Lenkijos ir Lietuvos institucijoms naudingas apsikeitimas patirtimis pasitarnaus nuteistiesiems, nes atliekant bausmes jiems bus teikiama geresnė dvasinė ir emocinė parama.
„Mūsų siekis –ne tik atliepti nuteistųjų dvasinius poreikius, bet ir skatinti abipusę bendrystę bei palaikymą tarp šalių sielovados darbuotojų, – sakė R. Dubauskė, pabrėždama, kad tokių kelionių metu sustiprinami ryšiai tarp bausmių vykdymo sistemos darbuotojų ir kapelionų yra didelės vertės.
Kalėjimų kapelionų įspūdžiai
Dalindamiesi įspūdžiais, kelionėje dalyvavę kapelionai ypač akcentavo Lenkijos sielovados tarnybų svetingumą, profesionalumą ir atvirumą:
„Buvo gera būti tarp žmonių, kuriems rūpi kalinių gerovė. Tai buvo aiškiai matoma tiek iš kalėjimo direktoriaus su savo komanda, tiek iš kunigų, tarnaujančių kalėjime. Šie žmonės savo darbą dirba ne tik dėl karjeros ar atlyginimo, bet dėl tikro noro prisidėti prie kalinių ir visuomenės gerovės. Mes sutikome labai šiltų žmonių, kurie žino, kaip palaikyti tvarką kalėjime dėl bendro gėrio, tačiau neprarado savo širdies – išties yra labai žmogiški ir šilti.“
„Norėjosi pasisemti patirties ir pabūti bendrystėje su Lietuvos kalėjimų kapelionais. Pagalvojome apie mūsų kaimynus lenkus ir jie sutiko parodyti pavyzdinį kalėjimą netoli Olštino miesto, Ilawoje. Kadangi ir jiems buvo pirmas kartas priimti delegaciją iš Lietuvos, reikėjo daug derinimo. Džiaugiuosi, kad kelionėje dalyvavo penki kapelionai ir Lietuvos Caritas atstovė.“
„Buvome labai svetingai priimti, o Lenkijos kalėjimo kapelionų koordinatorius ir Ilavos kalėjimo kapelionas atvirai dalinosi patirtimi. Man, kaip kunigui, paliko įspūdį švari kalėjimo aplinka, modernūs pastatai ir kalėjimo vadovybės atvirumas dvasiniam gydymui bei tikėjimo skleidimui kalėjime. Lenkai turi savo kalėjimo pastoracijos modelį, kurį pritaiko vietos realijoms. Jie turi daug reabilitacijos programų ir užimtumo veiklų. Man buvo svarbu, kad kalėjimo kapelionas turi grupę kalinių, kurie padeda jam pastoracijoje.”
„Tai buvo geras bendrystės laikas. Labai palietė nuoširdžios šv. Mišios su kapelionais ir nuteistaisiais. Meldėmės lietuvių ir lenkų kalbomis. Ši kelionė mane įkvėpė toliau tarnauti ne tik nuteistiesiems, bet ir Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnams. Supratau, kad šią patirtį reikia aptarti su kitais kapelionais ir toliau nuoširdžiai bendradarbiauti su valstybe bei kalėjimų administracijomis.“
Naujas impulsas sielovados darbams Lietuvoje
Ant Ilavos kalėjimo iškalti šv. Jono žodžiai „Jūs nuteisti, tačiau ne pasmerkti“ priminė žmogiškumo bei atleidimo svarbą, o bendra malda, susitikimai ir dvasinės vienybės patirtis suteikė naują impulsą sielovados darbams Lietuvoje. Pasak R. Dubauskės, ši misija gali būti matoma ir kaip pasiruošimas ateinantiems 2025 metams, kuriuos popiežius Pranciškus paskelbė jubiliejiniais, pavadindamas „Vilties piligrimų“ metais, su kvietimu visiems tikintiesiems būti vilties šaukliais, siekti dvasinės stiprybės ir atnaujinti savo tikėjimą.
„Lietuvos kalėjimų kapelionai grįžo su atnaujinta motyvacija, kuri neabejotinai prisidės prie jų tarnystės nuteistiesiems ir kalėjimų darbuotojams. Tokie vizitai ir misijos yra ne tik bendrystės aktai, bet ir įkvėpimas vilties piligrimystei su visa visuotine Bažnyčia. Lietuvos kapelionų apsilankymas Ilavos kalėjime buvo svarbus žingsnis stiprinant Lenkijos ir Lietuvos kalėjimų kapelionų bendradarbiavimą, viliamės pasikviesti kolegas ir į Lietuvą“, – sakė Lietuvos Carito sielovados bausmių vykdymo sistemoje programos koordinatorė.
Padeda ne tik nuteistiesiems, bet ir jų artimiesiems
Caritas organizacija daugiau nei dvidešimt metų siekia, kad teisti asmenys turėtų galimybę po bausmės atlikimo grįžti į visuomenę ir gyventi gyvenimą be nusikaltimų. Kaip rodo statistika, Lietuvoje bausmių už padarytus nusikaltimus paliesti maždaug 25 tūkst. žmonių. Teistiems ir grįžusiems iš įkalinimo įstaigų Caritas teikia socialinę, teisinę, psichologinę pagalbą, organizuoja įvairius užsiėmimus įkalinimo įstaigose.
Sielovadinės tarnystės kalėjimuose tikslas – atkurti ir stiprinti nuteistųjų orumą, prisidedant prie teigiamų pokyčių šių žmonių gyvenimuose. Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose darbuojasi 15 kalėjimų kapelionų, prie Carito veikia ne tik Nuteistųjų konsultavimo centras, bet ir Nuteistųjų integracijos programa.
Viena naujausių Carito Lietuvoje darbo sričių – pagalba laisvės atėmimu nubaustų žmonių artimiesiems: vaikams, sutuoktiniams, mamoms, tėčiams, kitiems baudžiamiems be realios kaltės, kurie mūsų visuomenėje ne tik stigmatizuojami, bet ir patiria dvasinių, materialinių, daug kitų iššūkių. Atsiliepiant į nuteistųjų artimųjų patiriamus sunkumus, Caritas darbuotojai ir savanoriai ieško būdų mažinti žalą. Tam pasitarnauja programa „Bausmės šešėlyje“.
