Lietuvos banko (LB) vadovas teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau mokesčio už centralizuotą šildymą lengvatos, jo teigimu, turėtų būti skirta labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tuo metu kai kurių politikų siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PMV) lengvatą maistui LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus laiko neveiksminga priemone.
Pasak G. Šimkaus, PVM lengvata šildymui yra „geras dalykas“, o panašios priemonės taikomos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau, jo teigimu, svarbu, kad tokia priemonė būtų orientuota į gyventojus.
„Jeigu žiūrėti plačiau, pirmiausia labai svarbu, kad ta parama, (…) būtų kiek galima labiau orientuota į tas labiausiai pažeidžiamas, labiausiai socialiai jautrias ir tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai reikia tos paramos“, – BNS penktadienį sakė G. Šimkus.
PVM lengvata šildymui yra „geras dalykas“, o panašios priemonės taikomos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse
„Labai svarbu toliau diskutuoti, kad tos priemonės ir atlieptų šitas principines nuostatas“, – pridūrė jis.
Vyriausybė trečiadienį nutarė siūlyti Seimui laikinai taikyti nulinį PVM tarifą centralizuotam šildymui. Lengvata galiotų nuo sausio 1 dienos iki balandžio pabaigos, kai baigsis šildymo sezonas. Dabar centriniam šildymui taikomas 9 proc. PVM.
G. Nausėdos pasiūlymą didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų LB valdybos pirmininkas įvertino teigiamai. Anot jo, tai priemonė, kuri labiausiai atitinka mažiau uždirbančiųjų poreikius.
„Norėčiau grįžti prie Lietuvos banko siūlymų, kuriuos pateikėme vasarą. Mes ir tada sakėme, kad NPD konstanta turėtų būti didinama ir kažkada galbūt pasiekti minimalų mėnesinį atlyginimą.(…). Galbūt tai žingsnis ta kryptimi, tuo keliu. Tai yra būtent priemonė, kuri atliepia mažiausiai uždirbančių asmenų poreikį“, – teigė G. Šimkus.
Siekiant sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, G. Nausėda ketvirtadienį pranešė siūlysiantis didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų. Be to, jis siūlo mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Vyriausybei, prezidentui bei daugumai ekonomistų abejojant, ar sumažinus PVM maisto produktams jie atpigtų, G. Šimkus taip pat mano, kad tai nebūtų veiksminga priemonė.
„Mūsų ekonominė aplinka, vidaus paklausa Lietuvoje yra stipri, todėl paskatos arba galimybės gamintojams ar pardavėjams kainų savikainos didėjimą perkelti galutiniams vartotojams yra pakankamai didesnės (…) dar blogiau, jeigu kainos grįžtų ar būtų PVM atstatomas, tai galėtų būti tam tikra proga pasinaudoti proga tas kainas kilstelti dar daugiau“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
„Paramą gautų ir tie, kam ji nėra aktuali, nes maistą perka visi. Ir biudžetas prarastų reikalingas pajamas. Vietoj to, kad būtų padidinta labiausiai pažeidžiamoms grupėms, parama būtų išbarstyta“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė ne kartą yra sakiusios, kad Vyriausybė nesiūlys mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, nes tai nebūtų ekonomiškai pagrįsta.
Kaimyninėje Lenkijoje nuo vasario laikinai panaikintas PVM visiems maisto produktams. Lietuvoje dabar visiems maisto produktams taikomas 21 proc. PVM.
