Lietuvoje tarp naujų minimų dienų – Giminių diena

Baigdamas darbą tryliktasis Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, į įstatymas įrašydamas keturias naujas progas ir pakeisdamas dviejų pavadinimą bei datą.

Pagal priimtas pataisas, pirmasis liepos šeštadienis Lietuvoje bus minimas kaip Giminių diena, rugsėjo trečiasis šeštadienis – kaip Miškininkų diena, lapkričio 12-oji – kaip Karjeros specialistų diena, o gruodžio 7-oji – kaip Nacionalinė vyno kultūros diena.

Be to, Seimas nutarė Kultūros dieną perkelti į rugsėjo 22-ąją, o balandžio 15-ąją minėti ne Kultūros, o Pasaulinę meno dieną.

Už šiuos pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, vienas su­si­lai­kė.

Pakeitimus dėl Kultūros ir Meno dienų inicijavęs tuometinis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad balandžio 15-oji turėtų būti Pa­sau­li­nio me­no die­na, nes ši data su­si­ju­si su italų renesanso tapytojo, architekto, poeto, skulptoriaus, inžinieriaus, išradėjo Le­o­nar­do da Vin­cio (Leonardo da Vinčio) var­du, o Kul­tū­ros die­ną reikėtų mi­nė­ti rug­sė­jo 22 die­ną, nes tai yra Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiur­lio­nio gi­mi­mo die­na.

„Taip mes iš­sprę­si­me tą re­bu­są su bu­vu­sia Kul­tū­ros die­na, ku­ri da­bar sie­ja­ma su Do­nec­ko už­gro­bi­kais, kas bu­vo pa­sa­ko­ta ir aiš­kin­ta pa­tei­ki­mo me­tu. Kar­tu tik­rai nu­si­lenk­si­me mū­sų ge­ni­jui M. K. Čiur­lio­niui, juo­lab kad tuoj pat švę­si­me jo 150-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Tai­gi rug­sė­jo 22-oji, jei­gu bū­tų pa­skelb­ta Kul­tū­ros die­na, bū­tų tik­rai la­bai la­bai di­de­lė do­va­na vi­siems kul­tū­ros žmo­nėms“, – per projekto svarstymą sakė V. Juozapaitis.

Anot jo, Kultūros dieną reikia pervadinti dėl to, kad Rusija buvo viena pasaulinės Kultūros dienos iniciatorių, ji pavertė šią datą savo propagandos dalimi, o tradiciškai per Kultūros dieną kelta Taikos vėliava plevėsavo ir Donecko karo zonoje, patvirtindama imperialistinius tikslus.

Gruodžio 7-ąją minėti kaip Nacionalinė vyno kultūros dieną pasiūlęs Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, kad tą dieną 2021 metais Europos Sąjunga (ES) pripažino Lietuvą vynuogininkystės šalimi.

„Lietuvos įtraukimas į ES vyndarystės žemėlapį buvo vienas didžiausių lūžių Lietuvos vyndarystės ir vynuogininkystės istorijoje“, – teigė jis.

Minėti Giminių dieną pasiūlė „valstietis“ Giedrius Surplys.

Minėti Giminių dieną pasiūlė „valstietis“ Giedrius Surplys. Anot jo, taip būtų didinamas visuomenės dėmesys savo giminės ryšiams išlaikyti, domėtis jos istorija, stiprinamas bendruomeniškumas ir pasididžiavimas savo šaknimis, kultūra, papročiais ir vertybėmis.

Miškininkų dienos minėjimas įtrauktas konservatoriaus Justino Urbanavičiaus iniciatyva, siekiant pagerbti miškininko profesiją, atkreipti dėmesį į jų darbus.

Karjeros specialistų diena įteisinta Lietuvos karjeros specialistų asociacijos iniciatyva ir „valstiečio“ Deivido Labanavičiaus siūlymu. Jo teigimu, tai galėtų paskatinti žmones užsiimti savo tikslingu karjeros projektavimu.

„Aš siū­ly­čiau tie­siog pa­va­di­ni­mą keis­ti – ne Kar­je­ros spe­cia­lis­to, o Kar­je­ris­to die­na“, – svarstant šį projektą ironizavo Seimo narys Artūras Skardžius.

„Aš ko­le­gai siū­ly­čiau įre­gist­ruo­ti Vaikš­tan­čio į Sei­mą per vi­sas par­ti­jas die­ną. Tik­rai pri­tar­siu“, – jam atkirto premjerė Ingrida Šimonytė.

A. Skardžius yra buvęs Naujosios sąjungos (socialliberalų), Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos regionų partijos, Darbo partijos nariu. Dabar jis priklauso partijai „Nemuno aušra“.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme 92 datos minimos kaip atmintinos dienos.