JAV Džordžtauno universiteto Taikomųjų apaštalavimo tyrimų centro (CARA) naujų duomenų rinkinys atskleidžia, kuriose pasaulio šalyse šv. Mišių lankomumas yra didžiausias.
CARA tyrėjai, remdamiesi Pasaulio vertybių tyrimo (WVS), jau kelis dešimtmečius atliekamo didelio tarptautinio religinių įsitikinimų tyrimo, duomenimis, išnagrinėjo 36 šalis, kuriose gyvena daug katalikų.
Remiantis šiais duomenimis, Nigerijoje ir Kenijoje katalikų, kurie kas savaitę ar dažniau dalyvauja Mišiose, dalis yra didžiausia, o Nigerija yra akivaizdi lyderė. Nigerijoje devyniasdešimt keturi procentai katalikų teigia, kad šv. Mišiose dalyvauja bent kartą per savaitę. Kenijoje tokių yra 73 proc., o Libane – 69 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais Nigerijoje buvo daug smurtinių išpuolių prieš krikščionis visoje šalyje, šv. Mišių lankomumas šioje šalyje yra ypač aukštas.
Teroristiniai incidentai katalikų bažnyčiose nėra reti. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį ginkluoti asmenys, kurie, kaip manoma, buvo islamo ekstremistai, pradėjo šaudyti į katalikų maldininkus, dalyvavusius Sekminių Mišiose Šv. Pranciškaus Ksavero katalikų bažnyčioje pietvakarių Nigerijoje. Tuomet žuvo mažiausiai 50 žmonių.
Daugiau nei pusė visų katalikų kas savaitę ar dažniau lanko pamaldas Filipinuose (56 proc.), Kolumbijoje (54 proc.), Lenkijoje (52 proc.) ir Ekvadore (50 proc.). Tačiau 29 iš 36 nagrinėtų šalių mažiau nei pusė save įvardijusių katalikų dalyvauja sekmadienio Mišiose.
Tyrėjai pripažino, kad naudojant pačių respondentų pateiktus Mišių lankomumo duomenis, skaičiai gali būti šiek tiek padidinti, t. y. iš tikrųjų faktinis Mišių lankomumas gali būti šiek tiek mažesnis visose šalyse.
Gauti Pasaulio vertybių tyrimo duomenys neapėmė JAV, tačiau CARA apklausos duomenys parodė, kad šios šalies katalikų, kurie kas savaitę ar dažniau lanko Mišias, yra 17 proc., nors daugiau nei trys ketvirtadaliai JAV katalikų „laiko save tikinčiais”.
Toliau einant žemyn, mažiausias kassavaitinio Mišių lankymo lygis buvo Lietuvoje (16 proc.), Vokietijoje (14 proc.), Kanadoje (14 proc.), Latvijoje (11 proc.), Šveicarijoje (11 proc.), Brazilijoje (8 proc.), Prancūzijoje (8 proc.) ir Nyderlanduose (7 proc.).
„Galima daryti prielaidą, kad kuo religingesni šalies katalikai, tuo didesnė tikimybė, kad jie dažnai dalyvaus Mišiose”, – rašė CARA tyrėjai.
„Tačiau nėra stiprios koreliacijos tarp religingų katalikų skaičiaus ir dažno Mišių lankymo.”
Tyrėjai pažymėjo, kad šalyse, kuriose vienam gyventojui tenka didesnis bendrasis vidaus produktas (BVP), Mišių lankomumas buvo mažesnis, ir atvirkščiai.
„Nors atrodo, kad tarp identifikavimo kaip religingo asmens ir kassavaitinio Mišių lankymo yra nesutapimas, yra trečias veiksnys, galintis paaiškinti abiejų šių požymių lyginamąjį pasiskirstymą. Atidžiau įsižiūrėję į šalis, galėjote pastebėti tam tikrą ekonominį susitelkimą”, – rašė CARA tyrėjai.
„Šioje nedidelėje šalių imtyje galime daryti prielaidą, kad katalikybė yra stipriausia tose šalyse, kurios dažnai vadinamos besivystančiomis, kur BVP vienam gyventojui yra mažesnis, o turtingesnėse išsivysčiusiose šalyse ji, atrodo, traukiasi”, – apibendrino tyrėjai.
„Tikslūs su ekonominiu išsivystymu ir gerove susiję mechanizmai, darantys įtaką katalikų dalyvavimui tikėjimo procesuose ir savęs priskyrimui prie religingų žmonių, nėra aiškūs. Kad ir kokie jie būtų, jie turi didelę reikšmę”, – pridūrė jie.
