Lietuva perka Ukrainai dvi oro gynybos sistemas NASAMS, prezidentas Gitanas Nausėda su šiomis žiniomis trečiadienį vyksta į Kyjivą.
„Rytoj vykstu į Ukrainą, vežuosi gerų žinių, kurias galiu pagaliau pateikti savo bičiuliui Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos prezidentui. Ukrainos prezidentas ne kartą kėlė klausimą dėl galimo NASAMS sistemų perdavimo Ukrainai, ir šiandien buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Norvegijos kompanijos „Kongsberg“, kad nupirksime ir suteiksime Ukrainai dvi NASAMS paleidimo atnaujintas sistemas, ir jos bus patiektos Ukrainai pačiu artimiausiu metu“, – vėlų antradienio vakarą Hagoje sakė prezidentas.
„Tai yra labai geras ženklas, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, kai aruodai tušti, mes vis dar randame galimybių pasistengę padėti mūsų draugams, padėti ne žodžiais, o darbais“, – G. Nausėda pažymėjo Prezidentūros paskelbtame įraše iš Hagos.
Tai yra labai geras ženklas, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, kai aruodai tušti, mes vis dar randame galimybių pasistengę padėti mūsų draugams
Jis teigė, kad NASAM perdavimas Ukrainai yra tęstinis procesas, prisiminė savo vizitą Norvegijoje, apsilankymą šias sistemas gaminančioje įmonėje „Kongsberg“.
„Aš prisimenu savo vizitą Norvegijoje, susitikimą su premjeru. Norvegija yra patvirtinusi ilgalaikius pagalbos Ukrainai planus, po to lankiausi kompanijoje „Kongsberg“, su kuria kalbėjome apie tai, kaip dabartinėmis aplinkybėmis galima paspartinti sistemų NASAMS perdavimą Ukrainai, ir todėl labai džiugu konstatuoti, kad po šitų diskusijų ir po gero ministerijų įdirbio mes galime šiandien nusiųsti šią gerą naujieną mūsų draugams, ir aš tai rytoj Kyjive padarysiu“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuvos perduoti Ukrainai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS pernai prašė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Valstybės gynimo taryba pernai metų pabaigoje nusprendė perduoti Ukrainai artilerijos amunicijos, bet ne vokiškų haubicų ar NASAMS, kurių prašė Kyjivas, argumentuodama savo pačios gynybiniais poreikiais.
Komentuodamas sprendimą neperduoti Ukrainai NASAMS, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tuomet teigė, kad taip elgtis nutarta, nes derantis su sąjungininkais dar nėra aišku, kaip šie „ypatingos svarbos“ pajėgumai būtų atstatyti.
