Lietuvai pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus šešiomis pozicijomis iki 13 vietos, ataskaitos autoriai ir žurnalistus vienijančių organizacijų vadovai sako, jog tai lemia politikų įtaka nacionalinio transliuotojo LRT tarybos sudėčiai, sudėtingas duomenų gavimo iš institucijų procesas.
Kaip penktadienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF), nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su valdžios institucijomis, Lietuvos žurnalistai dirba palyginti palankiomis sąlygomis. RFS taip pat nurodė, kad aršūs žodiniai išpuoliai prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos metu šokiravo.
Tokiais argumentais Lietuva buvo įvertinta ir pernykščiame reitinge, bet 2023 metais paskelbtame indekse Lietuva užėmė rekordiškai aukštą septintą vietą.
Šiemet Lietuva reitinge surinko 81,73 balo iš šimto galimų, pernai – 86,79 balo.
„Pradėkime nuo visuomeninio transliuotojo statuso ir tai, kad valdymas vis dėlto yra dar politizuotas. Tas buvo minėta ir ankstesnėse (ataskaitose – BNS)“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Pradėkime nuo visuomeninio transliuotojo statuso ir tai, kad valdymas vis dėlto yra dar politizuotas.
Tuo metu Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sakė mananti, kad žurnalistai vis dar susiduria su problemomis siekdami gauti duomenis iš institucijų.
„Man atrodo, kad lyginant su kitomis Europos šalimis ir su kitais tam tikrais Europos registrais, tai gali kenkti mūsų bendrai vietai žiniasklaidos laisvės indekse“, – BNS penktadienį kalbėjo žurnalistė.
Reitingas smuko dėl LRT tarybą sudarančių politikų
Kaip nurodo RSF, Lietuvos žiniasklaidoje ir toliau dominuoja nacionalinis transliuotojas LRT bei pagrindinės komercinės žiniasklaidos grupės TV3 bei LNK. Vis dėlto pastebima, jog dalis internetinės žiniasklaidos priemonių orientuojasi į tiriamąją žurnalistiką, taip pritraukdamos jaunesnės auditorijos dėmesį.
Anot ataskaitos, valdžios ir žurnalistų santykiai pasižymi įtampa, kuri didėja su kiekviena nauja krize – politine, socialine ar sveikatos. Vis tik pažymima, kad politiniai išpuoliai prieš žurnalistus yra reti.
„Tačiau žiniasklaida dažnai susiduria su atsisakymais be paaiškinimo teikti valstybės saugomą informaciją“, – rašoma ataskaitoje.
žiniasklaida dažnai susiduria su atsisakymais be paaiškinimo teikti valstybės saugomą informaciją.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad žiniasklaidos priežiūros institucijos yra „gana laisvos“ nuo politinio spaudimo, išskyrus LRT tarybą, kurios narius deleguoja politikai.
LRT taryba yra sudaroma iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Pernai dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antrai kadencijai buvo perrinkta tik iš trečio karto. Ankstesni konkursai baigdavosi lygiosiomis, M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos specialistui Aisčiui Zabarauskui surinkdavus po pusę tarybos narių balsų.
Siekiant, kad tokia situacija nepasikartotų, Seimas kovo pabaigoje pradėjo taisyti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarką.
Žiniasklaidos laisvės situacija išliko panaši
Žurnalistų organizacijų vadovų teigimu, reitingo nuosmukį galėjo lemti pagerėjusi ar pablogėjusi situacija kitose valstybėse.
„Ta padėtis žiniasklaidos laisvės Lietuvoje išlieka gana panaši“, – kalbėjo B. Davidonytė.
„Esame ne pirmame dešimtuke, antrame dešimtuke, bet bendrąja prasme tai vis tiek reiškia, kad esame prie laisviausių pasaulio šalių“, – sakė D. Radzevičius.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad lyginant su Europos Sąjungos šalimis, Jungtinėmis Valstijomis, Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksas yra gerokai aukštesnis.
Jungtinės Valstijos indekse užima 55 vietą, kai pernai buvo 45-oje.
Anot B. Davidonytės, Lietuvos žiniasklaidos laisvės reitingo nuosmukį sąlygoti galėjo politikų pasisakymai apie žiniasklaidą, sudėtingas regioninės žiniasklaidos finansavimas.
Estija indekse užėmė šeštą vietą, Latvija liko 12.
Vietos žiniasklaidai trūksta finansavimo
Pasak RSF, Lietuvos teisinei bazei trūksta aiškumo, ji ne visuomet padeda apsaugoti žurnalistų teises.
„Etikos klausimai reguliuojami savireguliacijos būdu, prižiūrint teismų įgaliotai asociacijai, tačiau kai kas tuo abejoja. Teismai kartais pirmenybę teikia asmens duomenų apsaugai, o ne žiniasklaidos laisvei“, – nurodoma ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad vietos žurnalistiką „žlugdė sistemingas finansavimo trūkumas“.
„(…) tačiau neseniai buvo pertvarkytas vietos žiniasklaidos finansavimo modelis. Naujai įsteigtas Medijų rėmimo fondas žada daugiausia dėmesio skirti nepriklausomai ir kultūrinei žurnalistikai. Tačiau išsilaikyti rinkoje vis dar labai sunku, ypač mažoms žiniasklaidos priemonėms“, – nurodo RSF.
Anot ataskaitos, Lietuvoje nėra sistemingų bandymų cenzūruoti kokybišką žurnalistiką, tačiau žurnalistai susiduria su savicenzūra rašydami apie tam tikrus istorinius ir lyčių klausimus.
Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje dominuoja Skandinavijos valstybės. Pirmoje vietoje kaip ir pernai išliko Norvegija, antroje – Danija, trečioje – Švedija, ketvirtoje – Nyderlandai, penktoje – Suomija.
Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ kaip ir kasmet tyrime iš viso įvertino 180 šalių.
