Vroclave (Lenkija) šeštadienį, birželio 11 d., dešimt vienuolių kankinių – 1945 m. sovietų karių nukankintos seserys elzbietietės – paskelbtos Bažnyčios palaimintosiomis. Apeigoms Vroclavo katedroje vadovavo popiežiaus pasiuntinys ir Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas Marcello Semeraro (Marčelo Semeraro).
Visos dešimt palaimintųjų vienuolių priklausė tai pačiai Šv. Elzbietos seserų kongregacijai – jos anuomet vadintos pilkosiomis seserimis – visos jos buvo nukankintos įvairiose Vokietijos, Čekijos ir Lenkijos vietose 1945 m. vasario–gegužės mėnesiais baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Raudonajai armijai įsiveržus į dabartinės Lenkijos teritorijas.
Kai kurios nužudytos vienuolės rūpinosi vargšais, ypač ligoniais ir pagyvenusiais žmonėmis. Jų patirtas Raudonosios armijos karių smurtas buvo dalis dramos, kurią patyrė dauguma Oderio ir Neisės upių regiono gyventojų, o kareivių įniršis vienuolių atžvilgiu išreiškė jų neapykantą tikėjimui ir Katalikų Bažnyčios nariams, pažymima dešimties vienuolių kankinystės dekrete.
Sovietų kariai buvo indoktrinuoti marksistine kultūra, o priešiškas požiūris į tikėjimą pasireiškė ir vienuolių išniekinimu. Prievartavimai tapo pažeminimo įrankiu, tačiau ypač žiaurus buvo smurtas, nukreiptas prieš dėvinčias vienuolinį abitą.
Palaimintosios vienuolės puikiai žinojo apie kareivių smurtą ir suvokė, kad joms gresia pavojus. Vis dėlto jos nusprendė pasilikti su žmonėmis, kuriais rūpinosi, – pagyvenusiais ir sergančiais žmonėmis, kurie negalėjo pabėgti. Kai kurios vienuolės kankinystės metu buvo jaunos, kitos – vyresnės.
Palaimintosios vienuolės puikiai žinojo apie kareivių smurtą ir suvokė, kad joms gresia pavojus.
Sesuo Paschalina – Marija Magdalietė Jahn – gimė 1916 m. Davusi laikinuosius įžadus, tarnavo įvairiose Vokietijos (dabartinėse Lenkijos vietose), kaip slaugytoja prižiūrėjo vaikus ir senelius, dirbo virėja ir senučių seserų vienuolių slaugytoja. 1945 m. kovo mėnesį į Nysos miestą įžengus Raudonajai armijai, gavo vyresniosios nurodymą pasislėpti Sobotine, Čekijoje, kur 1945 m. gegužės 11 d. buvo nužudyta rusų kareivio.
Sesuo Marija – Julijona Edelburgis Kubitzki – gimė 1905 m., 1923 m. davė amžinuosius įžadus. 1945 m. birželio 29 d. ją žiauriai sumušė ir nužudė rusų kareivis.
Sesuo Marija Rožė – Elfrida Rožė Schilling – gimė 1908 m. Artėjant Raudonajai armijai nusprendė nuo jos nebėgti taip, kaip darė daug žmonių, o pasiliko globos namuose su ligoniais ir seneliais. 1945 m. vasario 22 d. ją užpuolė ir žiauriai išprievartavo apie 30 kareivių, o kitą dieną ji buvo nužudyta.
Sesuo Marija – Klara Adela Schramm – gimė 1885 m. Davė amžinuosius įžadus 1924 m. Buvo nužudyta 1945 m. vasario 25 d. Godešuve.
Sesuo Marija – Ona Jadvyga Sabina Thienel – gimė 1909 m. 1940 m. davė amžinuosius įžadus. Nužudyta 1945 m. kovo 1 d.
Sesuo Marija Sapiencija – Liucija Emanuela Heymann – gimė 1875 m. 1906 m. davė amžinuosius įžadus. Nužudyta 1945 m. kovo 24 d.
Sesuo Marija Adelaidė – Jadvyga Agnietė Töpfer – gimė 1887 m. Davė amžinuosius įžadus 1919 m. Mirė 1945 m. kovo 24 d. Ją nužudė rusų kareivis ligonių, kuriais ji rūpinosi, akivaizdoje.
Sesuo Marija Melusija – Marta Rybka – gimė 1905 m. Davė amžinuosius įžadus 1934 m. 1945 m. kovo 24 d. ją nužudė rusų kareivis, kuris bandė ją išprievartauti.
Sesuo Marija Felicija – Ona Ellmerer – gimė 1889 m. Davė amžinuosius įžadus 1923 m. Ji žuvo 1945 m. kovo 25 d., gindama jaunesnes seseris nuo sovietų kareivių smurto.
Sesuo Marija Akutina– Elena Goldberg – gimė 1882 m. Davė amžinuosius įžadus 1917 m. Ji buvo nužudyta 1945 m. gegužės 2 d., kai bandė apginti savo mokines nuo kareivių.
Palaimintosios vienuolės pasirinko pašvęstąjį gyvenimą, kad save dovanotų dėl pačių mažiausiųjų gerovės. Jos tai darė iš meilės Kristui, o ši meilė rado aukščiausią išraišką gyvybės dovanojime. Dešimt palaimintųjų vienuolių tapo Dievo pirmumo pranašyste.
