Kanoniniai nusikaltimai, kuriuos padaro dvasininkai ir Bažnyčioje pareigas einantys pasauliečiai, nuo šiol Lenkijoje turės ir ekonominių pasekmių.
Lenkijos vyskupų konferencija patvirtino Kanonų teisės kodekso baudžiamosios teisės reformą, įvesdama finansines sankcijas kaip drausminę priemonę. Jos bus apskaičiuojamos remiantis šalies minimaliu atlyginimu.
Siekdamas išsamiau paaiškinti šią naują tvarką, kunigas Piotras Majeris, Lenkijos vyskupų konferencijos Teisinės tarybos konsultantas, naujienų agentūrai ACI Prensa pristatė priemonės detales. Naujoji tvarka įsigaliojo šių metų kovo 1 dieną.
Priemonė pritaikyta Lenkijos sąlygoms
Kunigas, taip pat Krokuvos Šv. Jono Pauliaus II universiteto Kanonų teisės fakulteto profesorius, paaiškino, kad naujoji tvarka yra „pritaikymas Lenkijos sąlygoms“ finansinių sankcijų, kurias popiežius Pranciškus numatė 2021 metais reformuodamas kanoninės baudžiamosios teisės sistemą.
Pasak jo, visoje Bažnyčioje ir skirtingose šalyse ekonominės sąlygos skiriasi, todėl kiekviena vyskupų konferencija turi pritaikyti „bendrąsias nuostatas konkrečios šalies teisinėms ir ekonominėms sąlygoms“.
Iš esmės siekiama bendrąsias Kanonų teisės kodekso baudžiamąsias nuostatas pritaikyti vietos realijoms. „Panašius sprendimus turėtų priimti ir kitų šalių vyskupų konferencijos“, – pabrėžė lenkų kunigas.
Kalbėdamas apie skirtumus nuo ankstesnių normų, kunigas Majeris paaiškino, kad kalbama apie finansinio pobūdžio baudžiamąsias sankcijas – baudas arba visišką ar dalinį bažnytinio atlygio netekimą. Tokios sankcijos buvo panaikintos po Vatikano II susirinkimo reformuojant Kanonų teisės kodeksą, tačiau vėliau popiežius Pranciškus jas vėl atkūrė.
Baudžiamoji teisė kaip išganymo priemonė
Pasak kunigo, naująja tvarka Bažnyčia Lenkijoje siekia atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus raginimą užkirsti kelią skandalams ir gydyti žalą, kurią Bažnyčiai padarė nepakankamas baudžiamosios teisės taikymas.
Jis pažymėjo, kad teisės nepaisymo tendencijos po Vatikano II susirinkimo sukėlė rimtą drausmės krizę.
„Praktikoje baudžiamoji teisė arba apskritai nebuvo taikoma, arba buvo taikoma netinkamai. Apie jos egzistavimą vėl prisiminta tik tada, kai kilo skandalai dėl dvasininkų įvykdyto nepilnamečių seksualinio išnaudojimo“, – aiškino Majeris.
Atsižvelgdamas į tai, kunigas pabrėžė, kad popiežius Pranciškus teigė, jog baudžiamosios normos yra glaudžiai susijusios su meile, o baudžiamoji teisė taip pat yra viena iš išganymo priemonių.
„Bažnytinės bausmės tikslai, be kita ko, yra nusikaltusiojo pataisymas ir atsivertimas – tai yra rūpinimasis jo siela – taip pat skandalo prevencija, kad tikintieji nebūtų papiktinti blogo pavyzdžio ar reakcijos į nusikaltimą stokos“, – pridūrė jis.
Siekis atkurti pasitikėjimą Bažnyčia
Profesorius pabrėžė, kad kiekvienos kanoninės bausmės tikslas yra atkurti nusikaltimu pažeistą teisingumą, pataisyti nusikaltusįjį ir atitaisyti padarytą žalą.
Popiežius Pranciškus yra įspėjęs, kad blogiui atitaisyti neužtenka vien pastoracinių paskatinimų ar patarimų. Todėl ganytojų ir vyresniųjų sankcijų taikymas tampa būtinybe, o baudžiamosios teisės naudojimas – viena esminių jų pareigų.
Jis taip pat pažymėjo, kad papiktinimo kaltininku gali būti ne tik tas, kuris pažeidžia įstatymą, bet ir tas, kuris nesinaudoja įstatymo suteiktomis priemonėmis Bažnyčios bendruomenės labui. Todėl reakcija į nusikaltimą, pasak jo, yra iš tiesų pastoracinis veiksmas, turintis svarbių pasekmių visai bažnytinei bendruomenei.
Veiksmingesnės sankcijos dvasininkams
Kunigas Majeris paaiškino, kad kanoninės sankcijos Bažnyčioje gali būti skiriamos bažnytinių teismų baudžiamuosiuose procesuose, taip pat ordinarų ar jų delegatų vykdomuose administraciniuose baudžiamuosiuose procesuose ne teismo tvarka.
Taigi tiek bažnytinis teismas, tiek ordinaras gali skirti ekonomines sankcijas už įvairius nusikaltimus.
Vis dėlto, pasak jo, reali galimybė pritaikyti finansines sankcijas pasauliečiams yra nedidelė – galima sakyti, net iliuzinė, nes Bažnyčia neturi prievartos priemonių, kurios leistų užtikrinti jų vykdymą.
Todėl, jei bažnytinis teismas skirtų bausmę pasauliečiui – kas praktikai nutinka retai – jis greičiausiai pasirinktų kitą bausmę, labiau atitinkančią Bažnyčios realybę ir galimybes ją įvykdyti.
Tuo tarpu finansines sankcijas galima veiksmingai taikyti dvasininkams, nes Bažnyčios teisė juos bausti laikinosiomis bausmėmis yra reali, o ne tik teorinė.
