Lenkija žada daryti viską, kad užblokuotų praėjusią savaitę ES Tarybos priimtą migrantų perskirstymo schemą, ir pradėjo burti EP oponentų koaliciją, kad pasiektų savo tikslą, sekmadienį, birželio 11 d., paskelbė šalies valdančioji partija “Įstatymas ir teisingumas” (PiS).
“Lenkija blokuos sprendimus, susijusius su migrantų perkėlimu”, – sakė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Miuleris (Piotr Müller) interviu televizijai TVP Info, pavadinęs Tarybos sprendimą “trumpalaikio mąstymo įrodymu, kuris de facto sukels migracijos bangų augimą”.
Pasak Euractiv, ambicingas planas – suburti paktui prieštaraujančių europarlamentarų koaliciją ir daryti spaudimą Tarybai, kad ši pakeistų tekstą per trišales derybas su Europos Parlamentu artimiausiomis savaitėmis.
Jei Migracijos paktas vis dėlto įsigalios, Varšuva yra pasirengusi tiesiog atsisakyti jo laikytis. “Turime teisę juos atmesti”, – sakė Miuleris.
Jei Migracijos paktas vis dėlto įsigalios, Varšuva yra pasirengusi tiesiog atsisakyti jo laikytis
Pagrindinė paketo problema yra prieštaringai vertinama migrantų perkėlimo schema – vadinama “privalomuoju solidarumu” – kurią praėjusį ketvirtadienį patvirtino Tarybos vidaus reikalų ministrai. Pagal šį mechanizmą į naująjį ES migracijos paktą būtų sugrąžintos migrantų kvotos, o užuot priėmus pabėgėlius, būtų numatyta galimybė prisidėti finansiškai – 20 000 EUR už kiekvieną migrantą.
Tačiau Lenkija paprasčiausiai nenori nė vieno iš šių variantų, kaip prieš balsavimą pareiškė Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pareiškęs, kad Varšuva apskritai nedalyvaus perkėlimo schemoje. Kaip paaiškino Lenkijos nuolatinis atstovas ES Andrzejus Sadośas, Lenkijos vyriausybė mano, kad finansinio įnašo variantas iš tikrųjų yra “bausmė” už atsisakymą laikytis kvotų.
Sprendimas Taryboje buvo priimtas kvalifikuota balsų dauguma – ne vienbalsiai, o tai reiškia, kad nė viena šalis negalėjo vetuoti pasiūlymo viena. Galiausiai jam pritarė tik 20 valstybių narių. Lenkija ir Vengrija balsavo prieš, o penkios kitos šalys (įskaitant Čekiją, Slovakiją, Lietuvą, Bulgariją ir Maltą) susilaikė.
Natūralu, kad šios septynios šalys yra labiausiai tikėtinos kandidatės, su kuriomis Lenkija galėtų sudaryti “koaliciją” prieš priimant galutinį sprendimą kitą mėnesį vyksiančiame Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau ne išimtinai, nes panašiai mąstančių partijų ir EP narių galima rasti visose valstybėse narėse.
Pagrindinis sąjungininkas neabejotinai bus Budapeštas, nes Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vienas pirmųjų pareiškė protestą prieš sprendimą, priimtą be vienbalsio pritarimo, sakydamas, kad taip Briuselis piktnaudžiauja savo įgaliojimais.
