Kuveito Katalikų Bažnyčia pradėjo meilės ir brolybės iniciatyvą, skirtą pažymėti šiemet sutapusią krikščionių gavėnios ir musulmonų ramadano pradžią (ramadanas – apie 30 dienų trunkantis pasninko laikotarpis).
Iniciatyva siekiama išreikšti solidarumą ir stiprinti sugyvenimo vertybes tarp vienos valstybės piliečių ir gyventojų.
Prie Šventosios Šeimos katedros įėjimo keli kunigai dalijo vandenį ir datules pasninkaujantiems musulmonams, einantiems pro šalį, likus nedaug laiko iki saulėlydžio maldos kvietimo, žyminčio pasninko nutraukimo metą.
Šį gestą Kuveito Katalikų Bažnyčios atstovas kun. Suleimanas Haifavi (Suleimanas Haifavis) arabų kalba leidžiamai EWTN naujienų tarnybos seserinei agentūrai „ACI MENA“ paaiškino kaip siekį dalytis „pirmąja pasninko nutraukimo akimirka“, pasiūlant „datules ir vandenį – du esminius elementus pagal dienos pasninko užbaigimo tradiciją“.
Kun. Haifavi pabrėžė, kad gavėnios ir ramadano sutapimas yra daugiau nei kalendorinis atsitiktinumas. Pasak jo, tai vilties ženklas, turintis gilesnę dvasinę prasmę: bendros dvasinės vertybės gali suartinti žmones ir suvienyti bendrapiliečius.
„Pasninkas savo esme yra atgailos, maldos ir gailestingumo mokykla, – sakė jis. – Kai mes, krikščionys, pasninkaujame ir mūsų broliai bei seserys musulmonai tuo pačiu metu pasninkauja, jaučiame, kad mus jungia bendras kvietimas sugrįžti prie Dievo, apvalyti širdį ir tarnauti žmogui.“
Solidarumo gestas
Kun. Haifavi iniciatyvą apibūdino kaip solidarumo, pagarbos ir dėmesingumo pasninkaujantiems žmonėms ženklą.
„Norėjome pasakyti, kad Bažnyčia yra atviri namai, – teigė jis, – ir kad autentiškas tikėjimas brandina brolybę, o konkreti meilė yra svarbesnė už žodžius. Taip pat norime priminti krikščionims, jog pasninkas turėtų mus vesti į atvirumą kitiems ir tarnystę, o ne į užsisklendimą.“
Kunigas Haifavi pažymėjo, kad Kuveitas jau seniai išsiskiria atvirumu ir tarpusavio pagarbos kultūra. Sugyvenimas čia nėra vien šūkis, bet kasdienė tikrovė: žmonės taikiai praktikuoja savo tikėjimą, o visuomenėje giliai suvokiama religijos laisvės svarba.
Kalbėdamas apie žinią musulmonams, kunigas pabrėžė, kad tai būdas patvirtinti pagarbą jų pasninkui ir dalytis šventojo mėnesio džiaugsmu. „Meldžiamės, kad šis mėnuo jums ir Kuveitui būtų gerumo ir palaimos metas“, – kalbėjo dvasininkas.
Kunigas taip pat atkreipė dėmesį į jautrią praeivių reakciją – daugelis jų reiškė padėką ir džiaugsmą dėl šio gesto.
„Kai kurie sustojo padėkoti ir paspausti ranką, kiti fotografavosi ir sakė didžiuojasi tai matydami Kuveite“, – pasakojo jis. Pasak kunigo, prie iniciatyvos prisidėję ar ja susidomėję žmonės buvo įvairių tautybių, o tai pabrėžia jos visuotinį, žmogišką matmenį. Tačiau vienas komentaras ypač įsiminė: „Tai yra tas Kuveitas, kurį mes mylime.“
Sugyvenimo pavyzdys
Kunigas Haifavi pažymėjo, kad Kuveitas jau seniai išsiskiria atvirumu ir tarpusavio pagarbos kultūra. Sugyvenimas čia nėra vien šūkis, bet kasdienė tikrovė: žmonės taikiai praktikuoja savo tikėjimą, o visuomenėje giliai suvokiama religijos laisvės svarba.
„Kuveito konstitucijos dvasia, oficialus saikingumo palaikymas ir pačios visuomenės brandumas – visi šie veiksniai pavertė Kuveitą pavyzdžiu regione, – aiškino jis. – Savo iniciatyva norėjome tai patvirtinti ir parodyti, kad šios šalies žmonės – musulmonai ir krikščionys – dalijasi gailestingumo, pagarbos ir tarnystės stokojantiems vertybėmis.“
Šiaurės Arabijos apaštališkasis vikariatas ir Kuveito Katalikų Bažnyčia jau daugelį metų siekia puoselėti susitikimo, dialogo ir tarnystės visuomenei kultūrą per humanitarines iniciatyvas, bendrus susitikimus ir labdaringą veiklą.
Kunigas pažymėjo, kad nors ši iniciatyva yra simbolinė, ji kyla iš tvirto įsitikinimo, jog žmogiškosios brolybės stiprinimas nėra vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis kelias.
„Tikime, kad tiltų statymas prasideda nuo paprastų žingsnių, – sakė kunigas, – tačiau tai turi būti nuoširdūs žingsniai.“
