Krikščioniškieji gimdymo namai Kaune gimė Lietuvos atgimimo metais – kaip sąžinės ir gyvybės apsaugos iniciatyva medicinoje. Devintajame dešimtmetyje, šaliai išsivaduojant iš sovietinės sistemos, medikų ir Bažnyčios bendruomenės pastangomis siekta sukurti vietą, kur žmogaus gyvybė būtų saugoma nuo pat pradėjimo, o gydytojai galėtų dirbti neprievartaudami savo sąžinės.
Per daugiau kaip tris dešimtmečius ši įstaiga tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos medicinoje, tačiau šiandien, mažėjant gimstamumui ir vykstant sveikatos sistemos pertvarkoms, jos ateitis išgyvena naują išbandymą – norima šią medicinos įstaigą uždaryti. Šiuo metu iniciatyvinė neabejingų piliečių grupė internete renka parašus po peticija siekiant išsaugoti šiuos namus.
Kalbamės su VšĮ LSMU Kauno ligoninės klinikos „Krikščioniškieji gimdymo namai“ vadovu gydytoju Virgilijumi Rudzinsku.
Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo įkurti Krikščioniškieji gimdymo namai – kokia pradžioje buvo jų vizija ir misija?
Turėtume sugrįžti į devyniadešimtuosius. Lietuva atgauna nepriklausomybę, norisi kuo greičiau keisti sovietinę tvarką visose gyvenimo sferose, tarp jų – ir medicinoje, akušerijos ir ginekologijos srityje. Juk nuo 1953 metų, pagal sovietinę tvarką Lietuvoje legalizavus abortą, medikų rankomis buvo nutraukta šimtai tūkstančių negimusių žmogaus gyvybių.
Atgimimas Bažnyčioje, laisvėjančių piliečių sąžinės balso proveržis gimdo naujas iniciatyvas. Viena iš jų – senųjų sovietinių gimdymo namų Nr. 1 Kaune vietoje įsteigti instituciją, kur žmogaus gyvybė būtų saugoma nuo pačios jos pradžios, kur medikai galėtų dirbti neprievartaudami savo sąžinės.
1994-ieji buvo tie metai, kai, neprieštaraujant miesto valdininkams ir laiminant šviesios atminties kardinolui Vincentui Sladkevičiui, minėti gimdymo namai Miško gatvėje pasirenka Krikščioniškųjų pavadinimą ir pradeda naują veiklos etapą.
Kuo šie gimdymo namai per savo veiklos metus tapo išskirtiniai Kauno ir visos Lietuvos mastu – kokias vertybes ir praktikas puoselėjo jų bendruomenė?
Ten, kur susitelkia laisvos sąžinės ir laisvos valios žmonės, prasideda tikroji kūryba. Ypač jei šie žmonės nepamiršta, kad jie yra tik įrankiai tikrojo Kūrėjo rankose.
Pirmasis vadovas, degęs krikščioniškos ligoninės idėja, suformavo bendradarbių komandą, ėmėsi iš pagrindų griauti senąją tvarką, kai prie gimdymo namų durų rytais lūkuriuodavo būreliai moterų, laukiančių savo eilės abortui. Tai buvo nutraukta. Imtasi senųjų pastatų renovacijos.
Tai buvo būtina, nes privati moterų ligoninė čia veikė nuo 1926 metų. Ją įsteigęs gydytojas I. Levitanas buvo du kartus sovietų ištremtas į Sibirą ir ten mirė (šios laisvos Lietuvos inteligentų šeimos istorija verta atskiro pasakojimo).
Vyko ne tik sienų renovacija, statybos. Iniciatyvūs medikai, pritariantys gyvybės apsaugos idėjai, buvo sukviesti iš kitų ligoninių. Jie su savimi atsinešė ir daug idėjų, ėmėsi jas realizuoti.
Taip Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose viena po kitos buvo įgyvendintos Lietuvai naujos iniciatyvos:
– Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva, kai neišardomas mamos ir naujagimio ryšys, skatinamas žindymas išskirtinai tik mamos pienu;
– Šeimai palankios ligoninės iniciatyva, kai gimdyme ir pogimdyminiame laikotarpyje dalyvauja artimieji, jiems sudaromos sąlygos nepertraukiamai būti kartu patogiuose, namų sąlygas primenančiuose kambariuose;
– Nepertraukiamos nėščiųjų medicininės priežiūros iniciatyva, kai moteris nuo pat laukimosi pradžios iki gimdymo konsultuojama ir prižiūrima tų pačių medikų vienoje institucijoje. Besilaukiant prieinamas ir fizinis pasirengimas – mankštinantis gimdymo namų baseine ar salėje, vykdoma nemokama edukacija.
Tai daugiau medicininė pusė. Vertas pažymėti ir medikų įsitraukimas į Bažnyčios ir bendruomenių gyvenimą.
Nuo pat gimdymo namų įsikūrimo iki dabar medikai veda užsiėmimus Kauno arkivyskupijos Šeimos centro organizuojamoje Sužadėtinių rengimo programoje, jie ilgą laiką organizuoja Gyvybės pamokas Kauno gimnazistams.
Paskutinį dešimtmetį susiformavo neįkainojamas bendradarbiavimas su šiandien plačiai žinomu Krizinio nėštumo centru. Taip bendromis savanorių, socialinių darbuotojų, psichologų ir medikų pastangomis suteikiama pagalba krizėje atsidūrusioms ir apie abortą svarstančioms moterims. Taip išsaugomos žmonių gyvybės.
Vienas pirmųjų gyvybės langelių Lietuvoje įrengtas čia, šiuose gimdymo namuose. Čia minima bendruomeninė medikų veikla visada buvo laiminama ir palaikoma arkivyskupijos ganytojų. Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius davė Šv. Juozapo vardą ir palaimino gimdymo namų koplytėlę.
Kaip keitėsi įstaigos veikla ir paslaugų spektras per pastaruosius metus, mažėjant gimstamumui ir vykstant sveikatos sistemos pertvarkoms?
Skaičiai visiems žinomi. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje gimstančių vaikų sumažėjo beveik perpus – nuo 31,5 tūkstančio 2015 metais iki pernai gimusių 17,5 tūkstančio.
Uždaromos mokyklos, gimdymo skyriai mažesnių miestų ligoninėse. Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad bet kurio gimdymo skyriaus išlaikymas ligoninėje kainuoja didelius pinigus: tai ir patalpos, įranga, aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų pritraukimas bei jų atlyginimai.
Šiuo metu Valstybinės ligonių kasos skiriamas finansavimas už gimdymo paslaugas negali padengti reikalingų sąnaudų. Krikščioniškieji gimdymo namai – ne išimtis.
Šiandien gimdymo namuose dar išlaikomas visas paslaugų spektras – ir gimdymo pagalba, ir ginekologinės operacijos, ambulatoriškai konsultuojamos pacientės. Nuo rudens ketinama gimdymo pagalbą iškelti į kitą LSMU Kauno ligoninės padalinį.
Kokie konkretūs veiksniai lėmė sprendimą uždaryti gimdymo paslaugų dalį?
Idėjos – idėjomis, o pasaulis gyvena savo ritmu. Šiandien Krikščioniškieji gimdymo namai yra milžiniškos VšĮ LSMU Kauno ligoninės dalis – klinika.
Šioje ligoninėje yra daugiau kaip 1500 lovų ir daugiau kaip 3000 darbuotojų. Visa ligoninė intensyviai pertvarkoma, taupant lėšas paslaugos koncentruojamos pagrindiniame ligoninės komplekse.
Taip per paskutinius metus veikla iš istorinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir Pr. Mažylio gimdymo namų jau perkelta į pagrindinę ligoninę. Pradėtas procesas gimdymo paslaugas iš Krikščioniškųjų gimdymo namų rudenį perkelti ten pat.
Greičiausiai daliai darbuotojų bus siūloma su gimdymo veikla keltis į naujai formuojamą Akušerijos ir ginekologijos kliniką. Pagrindinis motyvas – pajėgumų koncentravimas ir išlaikymo sąnaudų mažinimas.
Kol nebus valstybės lygio sprendimų gimdyvėms skirti pakankamo dydžio „krepšelį“, bus ir tokių sprendimų. Abejotina, ar gali ateiti finansinė pagalba iš šalies – kas investuos į gimdymo pagalbą šalyje, kur taip sparčiai mažėja gimdymų?
Ką šių gimdymo namų uždarymas reikštų jų bendruomenei – darbuotojams, šeimoms ir platesnei krikščioniškajai medicinos tradicijai Lietuvoje?
Formaliai kalbant, Krikščioniškieji gimdymo namai rudenį nebus uždaromi. Juose kurį laiką turėtų būti tęsiama veikla, išskyrus gimdymo pagalbą. Kaip minėjau, ši paslauga tiesiog turėtų būti iškelta kitur.
Taip, įrangą ir baldus galima pervežti. Daugiausia abejonių kyla, ar visas per tris dešimtmečius užaugintas idėjas pavyks perkelti į naują struktūrą.
Jeigu taip, krikščioniškų pažiūrų medikai tokiam scenarijui neturėtų prieštarauti: tavo sėkla pasėta, idėjos gyvuos kitur, gal dar geresne forma.
Bet kas tikrai kelia nerimą – ar bus išlaikyta taip sunkiai išsikovota medikų sąžinės laisvė. Kaip jausis gydytojas akušeris ginekologas, kai pereis dirbti į skyrių, kur atliekami abortai, nors pats galbūt tame ir nedalyvaus? Ar iš gydytojo anesteziologo ar šios srities slaugytojos nebus reikalaujama nuskausminti minėtų operacijų?
Medikams neramu. Neramu ir toms gimdyvėms, kurios rinkosi mūsų gimdymo namus, nes čia, po tuo pačiu stogu, nebuvo naikinama žmogaus gyvybė.
Ačiū už pokalbį ir linkime išlikti.
