„Viešpaties Angelas apreiškė Marijai…”
Šiandien Bažnyčia švenčia Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmę. Kaip kardinolas Sigitas Tamkevičius anksčiau yra rašęs, kai Dievas pradeda savo kelią žmonijos istorijoje kaip Dievas ir žmogus, kad mus padarytų tarsi dievais – tai yra nepaprastas Dievo meilės slėpinys.
Garliavos Švč. Trejybės parapijos paskyroje iškilmės proga rašoma, kad mums, kaip ir Marijai, Dievas nori atskleisti, ką Jis sumanė kiekvienam iš mūsų, bei nori, kad pažintume savo tikrąją tapatybę.
„Ar nori, kad iš tavęs ir tavo gyvenimo padaryčiau šedevrą? – tarsi sakytų mums. – Eik keliu, kurį tau rodau, ir tapsi tuo, kuo jau nuo amžių esi mano širdyje. Juk aš nuo amžių galvojau apie tave ir tave mylėjau, ištariau tavąjį vardą. Pasakydamas savąją valią tau, atskleidžiu tavo tikrąjį aš”.
Įraše taip pat aiškinama, kad Dievo valia yra ne primesta prievarta, o meilės, jo sumanymo mums atskleidimas, „ji – iškili kaip pats Dievas, patraukli ir kerinti, kaip jo veidas: Jis pats dovanojasi mums. Dievo valia yra aukso gija, dieviškieji apmatai, nuaudžiantys visą mūsų gyvenimą, žemiškąjį ir anapusinį; tęsiasi nuo amžinybės į amžinybę: pirmiausia Dievo mintyje, paskui šioje žemėje ir galiausiai Rojuje. Vis dėlto tam, kad Dievo planas visiškai išsipildytų, Dievas prašo mano, tavo pritarimo, lygiai kaip prašė Marijos. Tik šitaip realizuojasi žodis, kurį ištarė apie mane, apie tave. Mes, kaip Marija, esame kviečiami ištarti: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei”.
tam, kad Dievo planas visiškai išsipildytų, Dievas prašo mano, tavo pritarimo, lygiai kaip prašė Marijos.
„Magnificat” krikščioniška leidykla iškilmei skirtą įrašą pradeda: „Lygiai devyniems mėnesiams likus iki Jėzaus gimimo, švenčiame Viešpaties Apreiškimą Marijai ir jo Įsikūnijimą”. Primenama, kad Mergelė Marija glaudžiai susijusi su įvykiu, per kurį tapo Dievo Motina. „Dėl šios priežasties Apreiškimas ilgą laiką buvo laikomas Mergelės Marijos švente. Tačiau pradžioje tai buvo Viešpaties Apreiškimas, ir po Vatikano II Susirinkimo reformos grąžintas šis terminas, nes būtent Žodis, tapęs kūnu, iš tiesų yra šventimo šerdis”.
Pasakojama, kad ateidamas į pasaulį, Kristus pakluso Tėvui, sakydamas: „Štai ateinu vykdyti tavo, o Dieve, valios“ (Žyd 10, 7). Savo ruožtu Marija aidu atsiliepė į šį pareiškimą, tardama angelui: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Apibendrinama, kad tokiu pavyzdiniu tikėjimo aktu ji priima Kristų ir pradeda švelniai jį nešioti savo kūne. „Apreiškimas teikia progą kuo labiausiai džiaugtis, nes Įsikūnijime dėl Atpirkimo apibendrinamas Dievo meilės planas žmonėms, jame jau yra visos žmonių giminės sudievėjimo Bažnyčioje užuomazga”.
„Marijos” radijas savo paskyroje pasakoja šventės kilmę, kuri mena Efezo susirinkimo (431 m.) laikus. Teigiama, kad VI a. Rytuose Viešpaties Apreiškimo šventė pradėta švęsti lygiai 9 mėnesiai prieš Kalėdas – kovo 25 d. Pastebima, kad maždaug po šimto metų ir Vakarai perėmė šią dieną. Įdomu tai, kad šventės pavadinimai buvo įvairūs: Viešpaties Apreiškimas, Kristaus Prasidėjimas, Kristaus Įsikūnijimas. „XIX a. pab. popiežius Leonas XIII šią šventę įtraukė į kaip vieną svarbiausių Marijos švenčių. Mūsų laikais, pertvarkant bažnytinį kalendorių, šventei sugrąžintas senas pavadinimas – Viešpaties Apreiškimo šventė”.
Katalikai.lt rašoma, kad Nazareto miestelyje Viešpaties angelas pranešė Marijai: „Štai tu pradėsi ir pagimdysi sūnų, kuris bus vadinamas Aukščiausiojo Sūnumi.“ Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė; teesie man pagal tavo žodį.“ Ir taip atėjus laikų pilnatvei, dėl mūsų, žmonių, ir dėl mūsų išganymo Vienatinis Dievo Sūnus Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.
Paaiškinama, kad iškilmė paprastai švenčiama kovo 25 d., tačiau jei diena pasitaiko gavėnios sekmadienį, ji nukeliama į pirmadienį po jo, jei Didžiąją savaitę ar Velykų aštuondienį, keliama į pirmadienį po Atvelykio.
