„XFM“ radijo laidoje „Sielovados namai“ (vedėjas Egidijus Stankevičius) pristatomas laidų ciklas skirtas aptarti savižudybių klausimą. Pirmasis svečias – Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios augziliaras, Trakų vyskupas Amvrosijus kalbėjo apie tamsiąją gyvenimo dalį – neviltį bei liūdesį, kuris gali nuvesti prie priklausomybių, pavojingų dvasinių praktikų ar net savižudybės. Vis dėlto gyvenimo tamsuma kartais tampa ir atsispyrimo tašku, nuo kada pradedama gręžtis į Dievą.
Depresiniai susirgimai ir savižudybės, Ortodoksų Bažnyčios požiūriu
Ortodoksų Bažnyčioje savižudybės sąvoka yra panašiai suprantama kaip ir visame pasaulyje – tai yra sąmoningas veiksmas atimti gyvybę iš savęs, paprastai savarankiškai bei savanoriškai. Ortodoksai nepripažįsta teisės žmogui žudytis, nes tai yra ėjimas prieš Dievo valią. Savižudybė nesuteikia galimybės žmogui atgailauti, o Dievas gaili tik tokiu atveju atleisti nuodėmę. Dėl to, ortodoksai bažnyčioje negali melstis už savižudį, tačiau artimiesiems paliekama galimybė už jį pasimelsti namuose.
Taip pat bažnyčia negali pripažinti eutanazijos legalizacijos. Vis dėlto, jei žmogus altruistiškai paaukoja savo gyvybę dėl kitų žmonių ar serga kokia nors psichine liga, būna afekto būsenoje bei nusižudo, tai nėra laikoma nuodėme: „tada jau visai kita situacija – žmogus būna kaip vaikas, nesuprato, ką pridarė, ir tai nebuvo kažkoks konfliktas su Dievu, kuriuo jis norėjo parodyti, kad jis gali išeiti, trenkti durimis iš savo gyvenimo,“ – sako vyskupas.
Deja, kai kada, pavyzdžiui, japonų kultūroje ar gotų subkultūroje, savižudybe žavimasi, kartais tai tampa garbės reikalu. Yra net žmonių, kurie skatina nusižudyti – kai kuriose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, jie yra baudžiami pagal baudžiamąjį kodeksą.
Ar pasitaiko savižudybių atvejų Ortodoksų bendruomenėje?
Pats Amvrosijus nepažino žmonių, kurie atėmė iš savęs gyvybės dovaną, bet jis žvelgia į šį klausimą netiesiogiai ir prisimena savo pažįstamus, darantys nuodėmę prieš savo sveikatą – jie be saiko geria alkoholį.
Tokia pati priešiška nuostata taikytina su narkotikų vartojimu. O taip pat kai kada žmonės imasi ezoterikos praktikos nesuvokdami pasekmių. Vyskupas Amvrosijus apibūdina krikščionybę kaip siaurų saugų taką per pavojingą lauką, nuo kurio nuklydęs žmogus gali žūti. Žmonės per visą istoriją vis rasdavo būdų bendrauti su įvairiomis dvasinėmis jėgomis – rūkydavo kokias nors žoleles, šokio ritualais įeidavo į transą ir pan. Bet visa tai yra pavojinga, tad krikščionybė nurodo, kaip saugiai keliauti gyvenimo keliu ir nemirti dvasiškai.
Vis dėlto, net ir atkaklūs krikščionys susiduria su dvasiniais išbandymais – yra išlikusių pasakojimų apie šventųjų susidūrimą su piktosiomis dvasiomis, kurį jie apibūdina kaip sukėlusį tokią milžinišką baimę, kad padėti tegalėjo viltis Kristumi.
Ne visas liūdesys yra blogas
Pasak vyskupo, dažnai žmonės nusivilia nepasiekę savo užsibrėžto svarbaus tikslo arba pamatę, kad dėl jo nebuvo verta gaišti laiko bei sveikatos: „geriau ieškoti tikslo ne žemėje, nes šioje žemėje visi tikslai gali būti šiaip ar anaip pasiekti, bet mes negalėsime tuo gyventi po mirties. (…)
Yra žmonių, kurie mano, kad reikia gyventi čia ir dabar, dalyvauti šio gyvenimo šventėje ir kuo daugiau pasiekti tarpinių tikslų, kad jie pradžiugintų mus. Taip, tai svarbu, niekas Ortodoksų Bažnyčioje ir nesako, kad nereikia džiaugtis gyvenimu, bet nereikia daryti iš to tikslo ,“ – sako jis.
Vis dėlto ne visas liūdesys yra blogas – egzistuoja ir toks, kuris veda link išsigelbėjimo. Tai nutinka, kuomet atgailauji už savo nuodėmes, ir kai meldiesi, atsiranda viltis, kad Dievas tave išgelbės. Atgailos terminas netaikytinas, kuomet žmonės šventvagiškai daro nuodėmes išbandydami Dievo gailestingumą, t. y. žinodami, kad galės eiti išpažinties. Taigi, neviltis, aplankanti mus gyvenime, gali ne tik atitolinti nuo Dievo, bet ir atvirkščiai – tapti tikėjimo į Dievą pradžia.
Laidoje išgirsite:
0.00 – Įžanga ir malda;
0.58 – Depresiniai susirgimai ir savižudybės, Ortodoksų Bažnyčios požiūris;
4.30 – Ar pasitaiko savižudybių atvejų Ortodoksų bendruomenėje?
6.05 – Kada galima melstis už savižudžius?
9.07 – Keturiasdešimties dienų maldos laikas;
12.50 – Krikščionybė ir ezoterika;
17.40 – Apie tikėjimą;
20.58 – Ką daryti, kai gyvenimas tampa beprasmiu.
