Žemės deivei skirta keramikinė 11,5 m. aukščio skulptūra, stovinti Sent Ostelyje (Kornvalis, Jungtinė Karalystė), pačiame miestelio centre, vietos žmonių buvo pripažinta pagonišku stabu, jų manymu, „įžeidžiančiu Dievą”.
Nuo pat savo pasirodymo miestelyje 80 tūkst. svarų sterlingų kainavusi „Žemės deivės” skulptūra – aukščiausia keraminė skulptūra Jungtinėje Karalystėje (ir galbūt pasaulyje) – sukėlė nemažai diskusijų, o negailestingi kritikai ją pasmerkė kaip vadinadami šiukšle, labiau tinkančia „Teletabių” šaliai.
Šimtai žmonių netgi pasirašė peticiją dėl šios keraminės statulos pašalinimo. Kritikai sako, kad už skulptūrai skirtus pinigus verčiau būtų buvę pamaitinti benamiai. Vienas jų skulptūrą pavadino kebabu.
Ginčas įgavo religinį atspalvį po to, kai grupė Bažnyčios vadovų parašė Sent Osteno miesto tarybai, teigdami, kad skulptūra „įžeidžia Dievą”. Jie ragino pakeisti ryškiaspalvio 11,5 m. aukščio kūrinio pavadinimą arba jį pašalinti.
Menininkė Sandy Brown (Sendi Braun) žurnalistams sakė, kad jaučiasi „nuliūdusi ir nusivylusi” dėl tokios reakcijos, ir paaiškino, kad jos kūrinys buvo skirtas „motinai Žemei” pagerbti, ir jis nėra kokia nors religinė žinutė. Vienas iš pagrindinių miesto tarybos narių teigė, kad Bažnyčios vadovai elgiasi „viduramžiškai”.
Skulptūra, kurią jos gerbėjai laiko pietvakarių Anglijos atsaku į „Šiaurės angelo” skulptūrą, dėl savo įspūdingos išvaizdos, kuri savo aukščiu prilygsta dviem dviaukščiams autobusams, pastatytiems vienas ant kito, sukėlė kai kurių miestelėnų pyktį.
Tačiau laiške, kurį pasirašė septyni apylinkės krikščionių lyderiai, išreiškiamas susirūpinimas, kad „Žemės deivės” skulptūra gali suskaldyti miesto bendruomenę, nes yra „įžeidžianti Dievą”.
Jame rašoma, kad „Žemės deivės” statulos pastatymas reiškia, kad miestelio vadovai turbūt greičiausiai nesąmoningai, nusprendė atmesti Dievą, ir leido būti miesteliui dvasiškai veikiamam „Žemės deivei”.
Taip pat laiške priduriama: „Suprantame, kad tai gali skambėti keistai ir galbūt Jums nepatinka tokia kalba. Tačiau mes, kaip krikščionys, tikime, kad mūsų pasaulyje egzistuoja dvasinė tikrovė, todėl šis pasirinkimas nėra nereikšmingas ir gali neigiamai paveikti miestelį.”
Skulptūros kūrėja tuo tarpu sako, kad jos kūrinys turėjo pagerbti stiprias vietovės sąsajas su Kinijos molio prekyba ir simbolizuoti meilę motinai Žemei. Ji pažymėjo, kad iš pradžių buvo skundžiamasi, kad ir „Šiaurės angelo” skulptūra yra šventvagiška.
„Jei dabar jį būtų bandoma perkelti, kiltų pasipiktinimas”, – sako ji.
„Šiaurės angelo” ikonos statusas dabar laikomas savaime suprantamu dalyku. Tačiau stiprus vietos pasipriešinimas, inžineriniai sunkumai ir net paties kūrėjo Antony’io Gormley’io abejonės kelis kartus vertė galvoti, kad statulos nebus.
Kai skulptūra prieš 20 metų vieną vasario naktį atvyko į Geitshedą (šiaurės rytų Anglija), apšviesta policijos palydos ir gatvės žibintų, ji važiavo pro mojuojančią minią, o paskui ją važiavo automobilių kolona.
Iki vidurdienio prie skulptūros susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o vėliau ji tapo vietovės kraštovaizdžio dalimi.
