Vasario 22 d. Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijoje aptarti civilinės saugos klausimai įgyvendinant pradėtą LVK ir VRM bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bendradarbiavimą šioje srityje. Pristatyta gyva užsienio lietuvių katalikų sielovados patirtis bei kitos kunigams bei jų parapijoms svarbios einamojo meto aktualijos. Konferencijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Bendradarbiaujant su valstybe civilinės saugos srityje
Įgyvendinant Bažnyčios bendradarbiavimą su valstybe civilinės saugos klausimais, kurijoje su dvasininkais susitiko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas, pavaduotojas Evaldas Tamašauskas, Civilinės saugos skyriaus viršininkas Arvydas Kazlauskas bei arkivyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių parengties pareigūnai.
Civilinės saugos skyriaus viršininkas Arvydas Kazlauskas skaitė pranešimą apie pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms, kaip išgirsti perspėjamuosius signalus / pranešimus, operatyviai reaguoti ir vykdyti reikalavimus vieni kitiems padedant. Aptarti kolektyvinės saugos statiniai, laikinosios priedangos, išgyvenimo krepšys etc. Aptarta galimybė organizuoti bendrus renginius šviečiant gyventojus civilinės saugos klausimais.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė kunigų dėmesį į jų pareigą dalytis turimomis žiniomis su parapijų bendruomenėmis, įsitraukti į laikinųjų priedangų savivaldybėse sąrašų rengimą – laikinosioms priedangoms gali pasitarnauti ir bažnyčių, parapijų namų pastatai.
„Kauno kurijoje buvome labai šiltai priimti arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo, vyskupo Sauliaus Bužausko ir visos kunigų bendruomenės, – po susitikimo sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas. – Esame dėkingi už šiltą priėmimą ir galimybę pasikalbėti visiems svarbiais pasirengimo ekstremaliosiomis situacijoms klausimais bei, geriau supratus vieniems kitus, tęsti bendradarbiavimą.“ (Kviečiame skaityti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parengtą pranešimą „Su dvasininkais aptarti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimai“ )
Apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms gyventojai yra informuojami www.lt72.lt
Bažnyčios rūpestis – lietuvių gyvenimas ir tikėjimas svetur
Antrojoje konferencijos dalyje užsienio lietuvių sielovadą apžvelgė arkivyskupas Lionginas Virbalas, 2023 m. sausį LVK paskirtas jos delegatu, kai, arkivyskupo žodžiais, 20 metų šią misiją nuoširdžiai atlikęs prelatas Edmundas Putrimas 2022-ųjų rudenį iškeliavo į amžinybę.
Apžvelgdamas pirmuosius sielovados metus, arkivyskupas L. Virbalas atkreipė dėmesį, jog prie LVK sudaryta Užsienio reikalų sielovados taryba ir įsteigtas Užsienio lietuvių sielovados centras.
„Parapija yra Bažnyčia, kuri tampa namais – namais visiems, kurie čia atvyksta“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas, primindamas, jog nuo pat carizmo laikų, vėliau Nepriklausomybės metais, pokario laiku (dažnai priverstinai) vyko lietuvių emigracija į užsienį. Nuo 1945 m. sielovada rūpinosi Lietuvių tautinė delegatūra, po 1960 m. lietuvių sielovadai JAV, Europoje popiežių pavedimu vadovavo vyskupai Pranas Brazys MIC, Antanas Deksnys, vyskupas Paulius Baltakis OFM. Nuo 2003 m. LVK pavedimu – prel. E. Putrimas.
Didžiausia emigracijos banga ištiko po 1990-ųjų. Užsienio lietuvių sielovados rūpestis šiandien – mūsų tautiečiai Europoje, JAV, Kanadoje, Pietų Amerikoje, Australijoje.
„Bažnyčiai rūpi užsienyje gyvenantys lietuviai katalikai. Jie turi turėti galimybę melstis savo kalba, ja reikšti tikėjimą“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas, paminėdamas ir lietuvišką fenomeną, kai žmogus, 50 metų gyvenantis užsienyje, išpažinties eina lietuviškai.
Su dėkingumu LVK delegatas užsienio katalikų sielovadai atsiliepė apie bendruomenėms nuolat patarnaujančius ( pvz., Italijoje, Vokietijoje, Londone, Airijoje, Amerikoje etc.) ar keletą kartų per metus patarnauti iš Lietuvos (į Latviją, Estiją, Norvegiją, Švediją, Suomiją, Belgiją, Prancūziją ir kitur) atvykstančius kunigus. Lietuviams užsienyje kartais patarnauja ir kitų tautybių kunigai, pramokę lietuviškai, pvz., Tiberiados broliai. Kur nėra lietuvio kunigo, patarnauja svetimtaučiai kunigai, o lietuviai aktyviai dalyvauja liturgijoje skaitydami skaitinius ir kt.
Bendruomenes užsienyje intensyviai lankantis arkivyskupas L. Virbalas atkreipė dėmesį, jog lietuvių bažnyčiose svetur visada jaudina vaizdai iš Lietuvos – Šiluvos, Aušros Vartų realijos, puošyba tautiškais motyvais, lietuviškos vėliavos, prie parapijų veikiančios lituanistinės mokyklos (pvz., Lemonte mokosi 800 vaikų). Pasidalyta įdomia statistika, jog lietuviai Amerikoje yra pastatę 130 bažnyčių (XIX ir XX a., nors ne visos dabar yra išlikusios).
Pasak delegato sielovadai, kiekviename krašte bendruomenės skirtingos. Senosiose daugiau garbaus amžiaus aktyvių katalikų, tačiau tikinčiųjų mažėja, einama link dvikalbystės. Dabar lietuvių bendruomenės, jų veikla dažniausiai vystoma iš idėjos, žmonės darbuojasi savanoriškais pagrindais, siekdami išsaugoti tautiečių lietuviškumą.
Naujose bendruomenėse dominuoja jaunos šeimos su vaikais, jauni žmonės sakramentus (pvz., Santuoką) dažnai nori priimti Lietuvoje, su ja palaiko ryšius. Arkivyskupo mintimi, svarbu žmones palaikyti, nesvarbu, koks gilus būtų jų santykis su tikėjimu, teikti jiems galimybę, duoti impulsą.
Kitos sielovados aktualijos
Užbaigus susitikimus su pagrindiniais konferencijos pranešėjais, kunigams pristatytos kitos sielovados aktualijos, šį kartą – vaikų katechezės, piligriminių kelionių, kurių pagausės šylant orams, jaunųjų ministrantų ugdymo, misijinės veiklos.
Bendradarbiavimo svarbą pabrėžė Gerojo Ganytojo katechezės specialistai, taip pat ir iš Vokietijos, kurie šiuo metu susirinkę į kursus Kaune. Jie atkreipė dėmesį į vaikystės laiką, kaip labai imlų tam, kad kryptinga katecheze įdiegtume vaikams tikėjimo pagrindus. Gerojo Ganytojo katechezė, vykstanti atriumuose (tai yra specialiai paruoštoje aplinkoje), padeda vaikams geriau suvokti liturgiją, o jų darbas su priemonėmis virsta malda ir meditacija.
Jono Pauliaus II piligrimų centras pristatė piligrimystes, pakviesdami į jas parapijas. Rengiama kelionė į Medžiugorję, kur balandžio 22–25 d. vyks Lietuvių dienos. Jaunieji ministrantai kviečiami keliauti į Romą. Liepos 29 – rugpjūčio 3 d. joje vyks Tarptautinės ministrantų asociacijos organizuojamos Ministrantų dienos. Liepos pradžioje Kaune nuamtoma arkivyskupijos ministrantų stovykla. Kovo 22–23 d. Kauno kunigų seminarijoje bus rengiamas Ekstraordinarinių Komunijos dalytojų kursas.
Arkivyskupijos dekanatuose vasarį ir kovą vykstančiuose sinodiniuose susitikimuose aptariami trys aktualūs Sinodo klausimai (pastoracinių tarybų ir kitų dalyvavimo struktūrų veikla; dvasininkų, pašvęstųjų ir pasauliečių ugdymas sinodiniam gyvenimui; pakrikštytųjų tarnystė ir misija) taip prisidedant prie nacionalinio apibendrinamojo dokumento rengimo.
Kunigai informuoti apie misijinius renginius (maldos vakarus seminarijos bažnyčioje) bei Misijų mokyklą, į kurią parapijų žmonės dar gali registruotis iki kovo 5 d.
Kovą arkivyskupijos kunigai susitiks Didžiąją savaitę. Arkivyskupo kvietimu Didžiojo ketvirtadienio rytmetį Kauno arkikatedroje bazilikoje jie švęs Krizmos Mišias, o vėliau susirinks į trumpą konferenciją kurijoje.
