Gruodžio 17-ąją į paskutinį 2025 metų susitikimą susirinko Kauno arkivyskupijos dvasininkai.
Juos arkivyskupas Kęstutis Kėvalas po ilgokos pertraukos vėl sutiko restauruotoje didžiojoje kurijos salėje. Čia vykusioje konferencijos darbotvarkėje tądien buvo du pranešimai, o ją užbaigė šventinė agapė.
Kunigai laužė kalėdaičius, dalijosi artėjančių Jėzaus Gimimo švenčių džiaugsmu.
Šventinę agapę arkivyskupas pradėjo maldos žodžiais, kad Viešpats laimintų kunigų tarnystę ir ji neštų vaisių, kad kunigai liktų ištikimaisiais Kristaus apaštalais šv. Jono Krikštyto pavyzdžiu, kad taika ir ramybė lydėtų ateinančiais metais – ypatingu arkivyskupijos 100-mečio laiku.
Kurį laiką kurijos salė, kur vyko ši konferencija, buvo restauruojama. Kauno kurija statyta prieš 90 metų, 1935–1939-aisiais. Sumanymo vykdytojas buvo arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas. Rūmų projektą parengė architektas Karolis Reisonas, talkinant pirmajam arkivyskupijos metropolitui.
Dabartinis kurijos šeimininkas arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė brolių kunigų dėmesį, jog kurijos didžioji salė atnaujinta gerbiant ir saugojant to meto palikimą ir meninius sprendimus. To meto dekore (kaip ir miesto muzikiniame bei dramos teatruose) vyravo kilnumą, taurumą simbolizuojanti raudona spalva, tad dalyje salės sienų restauratorių dėka ji yra išsaugota.
Biblinė katechezė kaip išganymo istorijos pasakojimas
Šios dienos konferencijoje pranešimą Kauno arkivyskupijos kunigams tema „Biblinė katechezė kaip išganymo istorijos pasakojimas“ pristačiusi Aušra Mizgirienė Kauno kunigų seminarijos dėstytoja, teologijos ir katechetikos magistrė, sakė, jog biblinę istoriją su klierikais jie studijuoja visus metus, ir po metų jaunuoliai turi mokėti ją papasakoti per 15 minučių (vėliau netgi per 5 min.).
Kodėl tai labai svarbu?
Pasak prelegentės, Geroji naujiena ateina pas mus kaip pasakojimas – istorija apie antrąjį Trejybės Asmenį, priėmusį mūsų žmogiškąją prigimtį, gyvenusį tarp mūsų. Jis gydo, moko ir galiausiai miršta ant kryžiaus, prisikelia, kad išvaduotų mus iš šėtono, nuodėmės ir mirties.
Tai pasakojimas, neturintis sau lygių pasaulio istorijoje.
Šis pasakojimas apie išgelbėjimą ir Dievo pažadų išsipildymą tampa jį priėmusių žmonių vilties pagrindu, nes kalba apie mūsų kilmę, gyvenimo prasmę, tikslą, pašaukimą sekti Kristų, suteikia ramybę ir viltį.
„Biblinė istorija turi tapti mano istorija. Esame jos dalyviai, kaip Emauso mokiniai. Ar tai žino mūsų parapijų žmonės? Kad ta istorija yra jų, ir jie yra jos dalis? Visi turi teisę ir privilegiją tai žinoti“, – sakė A. Mizgirienė.
Todėl pasak kunigų konferencijos viešnios, reikia, kad man kažkas papasakotų biblinę istoriją. Dėl to verta ir svarbu mums išmokti ją papasakoti kitiems. Tai yra Evangelijos skelbimas. Tai yra vilties perdavimas.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ dalijosi patirtimi
Gruodžio 17 dieną Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijoje arkivyskupo K. Kėvalo prašymu LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ trumpai pasidalijo trejų metų patirtimi tarnaujant tautiečiams – jų apie 1 milijonas yra pasklidęs pasaulyje.
Ta proga arkivyskupas L. Virbalas padėkojo kunigams, tarnaujantiems kitose šalyse. Jaunesni emigravusieji žmonės ir nepasigestų kunigų, šv. Mišių, jei jų nebūtų. Dėl to pareiga jiems patarnauti tampa dar svarbesnė.
Tačiau, kaip sakė, šiandien svarbu pasiekti ir parvykstančius iš emigracijų į tėvynę, kad jie sugrįžtų ir į parapijas.
Viena iš misijų, pasak užsienio lietuvių sielovados delegato, būti tarp svetur gyvenančių lietuvių, nešti tikėjimo žinią, bendrauti, lankytis renginiuose.
„Patirtis labai marga, sutinku daugybę žmonių. Tačiau asmeninis ryšys, bendravimas yra viskas“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas apie nelengvą misiją, kai per metus, pvz., tenka atlaikyti per 70 skrydžių lėktuvu.
Kunigai uždavė klausimų, gyvai domėjosi lietuvių sielovada užsienyje.
