Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas paskelbė ganytojišką laišką adventui, pavadintą “Nauja pradžia”. Skelbiame visą jo tekstą.
Gal Jums teko matyti paveikslėlių, kurie vadinasi stereogramomis? Šie paveikslai, įprastai žvelgiant, atrodo kaip chaotiškas spalvų derinys. Tačiau jei į juos nukreipi akis taip, tarsi žiūrėtum pro paveikslėlį, staiga atsiveria trijų dimensijų erdvinis vaizdas. Paprastai jis labai nustebina, nes pradžioje jo nesimato, jis yra pasislėpęs tame spalvų margumyne. Tinkamai sufokusuotas žvilgsnis ir kantrybė mokantis žvelgti kitaip, kitu kampu, apdovanoja stebėtoją atradimo džiaugsmu. Atsivėrus vaizdui, išvydus ką nors gražaus, kyla nuostaba, kad ten slėpėsi tai, ko įprastai žvelgdamas nepamatytum. Žmogaus gyvenime labai svarbu kartkartėmis patirti atradimo nuostabą, patirti ką nors nauja, pažvelgti į mus supančius dalykus naujai. Juk mūsų širdys ilgisi kažko daugiau, mums įgrysta monotonija ir rutina. Norisi spausti „perkrovimo mygtuką,“ norisi naujos pradžios.
Prasideda Advento laikas, mus lydintis į Kalėdų šventę. Nors mums įprasti kalendoriniai metai prasideda sausio 1 d., tačiau yra dar vieni naujieji metai, kurie prasideda su Advento pradžia. Jie vadinasi liturginiais metais. Prasidėję mėnesiu anksčiau nei kalendoriniai, jie tarsi skuba pranešti apie prasidėjusį naują laiką, skirtą naujai mūsų gyvenimo pradžiai. Lotyniškas žodis „adventus“ reiškia „atėjimas“ arba „atvykimas“. Krikščioniškojoje tradicijoje Adventas žymi pasiruošimo laikotarpį prieš Kalėdas, per kurias švenčiame nuostabią Dievo dovaną žmonijai – Jo užgimimą šioje žemėje. Dievas apsisprendė atvykti pas mus ir gimti kaip Kūdikis Betliejuje.
Žmogaus gyvenime labai svarbu kartkartėmis patirti atradimo nuostabą, patirti ką nors nauja, pažvelgti į mus supančius dalykus naujai.
Advento laikas labai svarbus mums asmeniškai. Šis laikas skirtas sustabdyti neramiam širdžių triukšmui ir leisti mūsų Kūrėjui tyliai jose veikti. Jis nori mums save padovanoti, bet mums reikia būti pajėgiems tą dovaną priimti. Šis laikas yra gera proga padaryti pasiryžimą, apie kurį jau senokai svajojame, kai vis sakome, kad vieną dieną pradėsime. Tai gali būti labai įvairūs dalykai: daugiau skirti laiko savo šeimai ir vaikams, pradėti sportuoti, anksčiau atsigulti ir anksčiau atsikelti, kad būtų laiko maldai. Tai gali būti pasiryžimas atsiversti Šventąjį Raštą ir paieškoti ten savęs ir mums kalbančio Kūrėjo. Tai gali būti nauja pradžia to, kaip aš būnu šiame pasaulyje. Tada ateinanti Kalėdų šventė bus ne tik įvykis, kuris buvo prieš 2000 metų. Tai gali būti kažkas naujo, kas užgimsta ir manyje, nauja kokybė, „nauja versija“.
Adventas primena mums apie ilgesį, laukimą, budėjimą. Žmogus turi jausti savo Kūrėjo ilgesį. Normalu širdyje jausti troškimą kažko daugiau. Mūsų širdis sukurta priimti amžinybę. Mūsų širdys nuolat gyvena Advente ir nebus pasotintos iki tol, kol neatsiilsės Dievuje, pasak šv. Augustino. Pažvelgti naujai, kad pamatytume atsiveriantį „trijų dimensijų“ vaizdą savo gyvenime, yra šio laiko prasmė. Kai žmogus pasiduoda įvairioms priklausomybėms, jam niekas negali padėti, kol jis pats neištaria: „Man reikia pagalbos. Viskas – esu dugne.“ Tada prasideda gijimas. Kad pažvelgtume giliau ir naujai pamatytume save ir mus supantį pasaulį, reikia kantrybės ir nusiteikimo.
Mūsų gyvenimas – tai nuolatinė parengties būsena. Ar norėčiau, kad gyvenime niekas nesikeistų ir būčiau tik toje situacijoje, kurioje esu šiandien? Ką daryčiau, jei išgirsčiau diagnozę, kad liko gyventi tik keletas mėnesių? Ar tikrai gyvenčiau taip, kaip šiandien? Kai kurie dalykai apsunkina žmogaus širdį, o tada sunku laukti Kalėdų, nes jų skelbiamas džiaugsmas neatitinka mano gyvenimo būsenos. Kai kurie žmonės per Kalėdas pasijaučia dar vienišesni nei įprastai, todėl jų nelaukia. O jei pavyktų tas keturias savaites rengiantis šventei gyventi su nauju pasiryžimu, kuris gal net taptų nauju įpročiu? Tai irgi gali būti Kalėdų dovana. Įvairių dovanų ieškosime parduotuvėse, galvodami apie savo artimuosius ir draugus. Bet turime pagalvoti apie dovanas, kurios sustiprins ir mūsų širdis, kad mes patys galėtume tapti dovana kitiems žmonėms. Per Kalėdas pats Kūrėjas tapo dovana žmonėms, kad mes taptume dovana vieni kitiems.
Labai svarbu savo gyvenime turėti tikslų. Jei nėra tikslų, nėra ir pasiekimų. Tikslas sukoncentruoja mūsų gyvenimą, išgrynina prioritetus. Tikslas motyvuoja, kreipia ir mus augina. Labai svarbu pakeisti autopilotu einantį gyvenimą. Mums visiems labai gerai pažįstamas atidėliojimo įprotis. Padarysiu tai rytoj, kitą kartą, kai bus laisvesnio laiko, kai išeisiu į pensiją ir t. t. Tai yra miego forma. O Adventas yra apie budėjimą, apie pasiruošimą didžiai šventei. Tai reiškia padaryti tvarką savo širdyje. Mums labai aišku, kaip tvarka atrodo kambaryje, ant rašomojo stalo. Tačiau yra tvarka ir žmogaus viduje, jo mintyse, jausmuose, veiksmuose ir žvilgsnyje į kitus. Ši tvarka reiškia ramybę, kurios linki mums Dangaus angelai giedodami Kalėdų giesmę: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“ (Mt 2, 14).
Tebūna šis Advento laikas nauja pradžia džiaugsmingo laukimo pasitinkant užgimstantį Kristų, kuris dovanoja ramybę mūsų ilgesingoms širdims.
