Dievas savo maloningumu padovanojo Kauno arkivyskupijai ir visai mūsų tėvynei Lietuvai naują kunigą – gruodžio 26-ąją Kauno arkikatedroje buvo įšventintas Titas Misevičius.
Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas šventimus teikė gausaus būrio kunigų, diakonų, seminarijų vadovų, seminaristų, Tito artimųjų, įvairių bendruomenių, jaunimo, draugų, bičiulių akivaizdoje.
Viešpats buvo toks maloningas, kad šventimai vyko ypatingoje kalėdinio džiaugsmo nuotaikoje, skambant kalėdinėms giesmėms, nuostabiai šventiškai pasipuošusioje arkikatedroje.
Džiaugsmą naujais šventimais susirinkusi bendruomenė išreiškė ne tik bendra malda, bet ir ilgais, džiaugsmingais plojimais.
Su pasitikėjimu ganytojas drąsino jaunąjį brolį, sakydamas, jog tarnystę lengvins nuolanki, švelni ir džiugi Tito širdis.
„Titas nešioja vardą šv. apaštalo Tito, šv. apaštalo Pauliaus bendrakeleivio ir bičiulio, kuriam skyrė ir savo laišką. Tai ženklas ir graži nuoroda į malonę, kurią Viešpats dovanojo per mūsų brolio Tito atsivėrimą Jo malonei. Kaip Marija, Titas tarė tvirtą „taip“ Viešpačiui“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas.
Su pasitikėjimu ganytojas drąsino jaunąjį brolį, sakydamas, jog tarnystę lengvins nuolanki, švelni ir džiugi Tito širdis.
„Mielas broli, nuo šiandien tavo gyvenimas tampa ypatingas ne dėl tavęs, bet kad per tave veiks pats Dievas. Eik su tikėjimu, pasitikėjimu ir meile“, – sakė arkivyskupas, užbaigdamas apaštalo Pauliaus palinkėjimu iš Laiško Titui: „Malonė ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Kristaus Jėzaus!“ (Tit 1, 4).
Šventimų pabaigoje Tito gimtosios Palemono parapijos klebonas kunigas Renaldas Šumbrauskis bei Šventosios Dvasios (Šilainių I) parapijos kelbonas monsinjoras Augustinas Paulauskas apvilko jį kunigiškaisiais drabužiais, o apeigas užbaigė broliškas apsikabinimas su dvasininkais, priimančiais jaunąjį kunigą į savo tarpą.
Džiaugsmu ir dėkingumu spindėjo kunigo Tito veidas, kai jis pasidalijo padėkos žodžiais dvasininkams, tėveliams ir visiems lydėjusiems jo kelią į Šventimų dieną.
