Po beveik trejų metų pertraukos, kai 2020 m. vasarį buvo įšventinti du arkivyskupijos kunigai, Kauno arkikatedra vėl tapo didžiulio džiaugsmo arkivyskupijos bendruomenėje liudininkė. Gruodžio 10 d. čia vyko kunigystės šventimai: kunigu įšventintas Eligijus Žakys, kuris šiemet per Šeštines priėmė diakono šventimus ir lig tol tarnavo Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijoje.
Kunigo Eligijaus pakvietimu į savo vynuogyną ir šiais šventimais Viešpats padovanojo džiaugsmo nuotaiką prieš pat trečiąjį advento sekmadienį, kitaip vadinamą Džiaugsmo (Gaudete) sekmadieniu. Tokia džiaugsmo ir dėkingumo atmosfera lydėjo šventimus ir visus, kurie susirinko arkikatedroje, meldėsi bei sveikino naujai įšventintąjį kunigą.
„Tai slėpinys, kai žmogus ištaria „taip“ Viešpaties kvietimui, ir Viešpats perkeičia asmenį į „Alter Kristus“, Kristaus bendradarbį ir Jo malonės teikėją“, – sakė Eucharistijos liturgijai ir šventimams vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, džiugiai sveikindamas šventinamąjį Eligijų, jo tėvelius ir kitus artimuosius, kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ, Vilniaus kunigų seminarijos rektorių kunigą Andžejų Šuškevičių bei vicerektorių kunigą Mindaugą Bernotavičių bei visą seminarijos vadovybę, brolius kunigus, diakonus, seminaristus bei visus Eucharistijos dalyvius.
Viešai paliudijus diakono vertumą būti išrinktam į kunigų luomą, homiliją pasakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ atkreipė dėmesį, jog kunigo pašaukimas panašus į Mergelės Marijos pašaukimą. Marija rodo kelią pas pasaulio Gelbėtoją, o kunigo misija skirta tam, kad kuo daugiau žmonių rastų kelią pas šį Gelbėtoją.
Savo homilijoje kardinolas sakė, jog kunigas skiriamas konkrečiai bendruomenei, jam pavedama rūpintis tos bendruomenės žmonėmis. Kunigiškoji tarnystė sunki ne dėl celibato, bet kad reikalauja pasišvęsti Bažnyčiai, kuri tampa kunigui šeima. Be šito pasišventimo kunigas pasmerktų save moralinei degradacijai.
„Geras kunigas būna klebonijoje, kai reikia rengtis tarnystei ar pailsėti. Kitu metu jis su būna su žmonėmis“, – sakė kardinolas, atkreipdamas dėmesį, jog kaip ir kiekvienas mirtingasis kunigas gali būti gundomas sočiu gyvenimu. Tačiau nors ir ne iš karto, jis patiria palaimingus tarnystės vaisius, kai žmonės lieka už ją dėkingi.
Geras kunigas būna klebonijoje, kai reikia rengtis tarnystei ar pailsėti. Kitu metu jis su būna su žmonėmis
Kunigus aplanko ir skaudūs išgyvenimai, kai jų klaidos išpučiamos, primetamos. Bažnyčios priešai supranta, kokia svarbi yra vyskupų ir kunigų tarnystė, todėl nesibodi jų apipilti kaltinimais.
„Ačiū, kad remiate vyskupų ir kunigų tarnystę“, – sakė kardinolas tikintiesiems, kviesdamas malda palydėti kunigo Eligijaus kunigystę, kad ji neštų daug palaimingų vaisių Kauno arkivyskupijos bendruomenei.
Eligijus Žakys įšventintas apaštalų ženklu – vyskupo ir kunigų rankų uždėjimu bei konsekracijos malda, prašant Dievą išlieti Šventąją Dvasią.
Vėliau jaunasis kunigas Eligijus Žakys drauge su kitais dvasininkais koncelebravo Eucharistiją. Duonos ir vyno atnašas prie altoriaus atnešė jo tėveliai Rima ir Rolandas Žakiai.
Liturgijos pabaigoje džiugų, nuolankų padėkos žodį tarė kunigas Eligijus, kuriam šventimų proga buvo suteiktas ypatingas palaiminimas.
Arkikatedroje ta pačia paskelbtu arkivyskupo Kęstučio Kėvalo dekretu, kunigas Eligijus Žakys paskirtas vikaru (su teise laiminti santuokas) Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijoje.
