„Ačiū, mielos sesutės ir broliai, už jūsų tarnystę ir maldą, už kasdienį darbą ir nuostabią dovaną, kai šviečiate ir liudijate savimi, kai maldos tyloje užtariate mūsų Tėvynę ir pasaulį“, – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pasidalydamas ganytojiškuoju padrąsinimu ir padėka pašvęstiesiems, su kuriais vasario 2-osios vakarą buvo švenčiamas Kristaus Paaukojimas ir tradiciškai paminėta Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena.
Iš vienuolinių namų Kaune į arkikatedrą susirinkusios bemaž pusšimtis seserų (benediktinės, eucharistietės, pranciškonės, vargdienės, kitų kongregacijų seserys) bei keletas brolių vienuolių (jėzuitai, redemptoristai) kartu su ganytojais meldėsi giedamą Valandų liturgiją (Vakarinę). Iškilmingai maldai vadovavo arkivyskupas K. Kėvalas bei seserys benediktinės.
„Iki Kristaus niekas nevadino kitų savo broliais ar seserimis“, – vėliau, be kita, kalbėjo arkivyskupas pašvęstojo gyvenimo nariams padrąsinti skirtoje konferencijoje. Joje arkivyskupas Kęstutis pabrėžė, jog Kristus dovanojo žmogui naują žvilgsnį, naują tikrovės, pasaulio, kitų žmonių matymą – popiežiaus Benedikto XVI žodžiais, dovanojo naują regėseną. Šiandien broliai ir seserys – tikinčiųjų šeima – yra visi, kurie klauso Dievo žodžio ir jį vykdo.
Kristus dovanojo ir naują nesusituokusio žmogaus gyvenimo sampratą. Konferencijos mintimi, nesusituokusiojo gyvenimas gali būti netgi vaisingesnis, jei tampa atsiliepimu Kristui ir pastanga būti panašiam į Jį. Toks gyvenimas tada tampa dovana ir palaiminimu.
„Mes tikime, kad mums dovanota didžiulė dovana – gyventi Kristaus būdu, Jo ritmu ir Jo nuotaika šiame pasaulyje – taip, kaip Jis gyveno“, – kalbėjo arkivyskupas, be kita ko, pastebėdamas, jog tam reikia būti šiek tiek „nenormaliam“ – juk ir Jėzų vadino „išėjusiu iš proto“. Ganytojo žodžiais, tai nėra įprastas gyvenimas, ir vis dėlto tai yra nuostabu!
Atkreipęs dėmesį į Maldos metus, kuriuos rengiantis 2025 m. jubiliejui šiemet yra paskelbęs popiežius Pranciškus, arkivyskupas paminėjo ne tik pašvęstiesiems skirtą uždavinį dar labiau tapti maldos žmonėmis.
Kristaus Paaukojimo šventės iškilminga Eucharistija prasidėjo žvakių pašventinimu bei įspūdingiausia liturgijos dalimi – procesija šventovėje, su žvakėmis rankose einant pasitikti Kristaus, kaip kitados šventykloje, dar dvylikametį, atneštą tėvų, Jį kaip pasaulio gelbėtoją atpažino bei pagarbino pranašė Ona ir senelis Simeonas. Šioje procesijoje kartu ėjo ir savo gyvenimo šviesa Kristų be išlygų prieš nedaug metų ar net prieš kelis dešimtmečius pasirinkusios vienuolės ir vienuoliai.
„Meldžiamės už žmones, kurie savo gyvenimą pašventė Kristui, už visus Dievui įsipareigojusius ir pasišventusius. Pašvęstojo gyvenimo žmogus yra ženklas šių dienų žmonėms, kaip Kristus buvo ženklas savo žodžiu, savo stebuklais“, – sakė homilijoje vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Ganytojas pabrėžė, kaip reikia šių dienų žmonėms vienuolių degančių akių, jų drabužių, maldos, meilės, dėmesio, kad jie būtų iš to atpažįstami ir prieinami.
„Ši Kristaus Paaukojimo šventė primena, jog mes Krikštu visi esame Dievui pašvęsti“, – atkreipė dėmesį vyskupas Saulius, pakviesdamas pamąstyti, ką kiekvienas galime padaryti dėl Dievo karalystės, Jo garbei. Viešpats ateina į mūsų gyvenimą ir atneša šviesą. Ar pasiliksime ją tik sau?
Eucharistijos liturgijoje seserys tarnavo skaitydamos skaitinius, giedodamos, nešdamos atnašas, skelbdamos visuotinius maldavimus.
Po iškilmių bičiulišką agapę pašvęstieji šventė arkikatedros parapijos namų salėje.
