Pusė šalies gyventojų pritaria, kad Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų apskųsti galimybių paso vaikams nuo 12 metų taikymą Konstituciniam Teismui (KT). Tai parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas*, atliktas gruodžio 10–18 dienomis.
49,9 proc. apklaustųjų sutinka, kad Prezidentas turėtų pateikti skundą Konstituciniam Teismui dėl galimybių paso taikymo vaikams nuo 12 metų, nepritariančiųjų tokiam valstybės vadovo žingsniui yra tik 21,1 proc.
Sociologė dr. Živilė Advilonienė aiškina: „Faktas, kad didžioji tyrime dalyvavusiųjų dalis pritaria tokiam galimam Prezidento žingsniui, nepriklausomai nuo sociodemografinių požymių, rodo, jog gyventojai nėra abejingi šiam klausimui.“
Ji atkreipia dėmesį, jog galimybių paso vaikams taikymui dažniausiai nepritaria, tikėtina, panašaus amžiaus vaikus auginantys tėvai, globėjai, įtėviai, seneliai – asmenys nuo 30 iki 59 metų:
„Akivaizdu, jog jie numato ir įvertina grėsmes – tai ir nepagarbos bei patyčių sklaida, tai vaikams užkirstos galimybės dalyvauti kai kuriose popamokinėse veiklose, kurios netelpa į formalaus bei neformalaus ugdymo apibrėžimą (sporto varžybos, edukacijos ar ekskursijos per gimtadienius), tai ir galimi konfliktai šeimose, kai mažesniems bus dar galima, o vyresniems jau negalima paprasti kasdieniniai dalykai, tokie kaip apsilankymas kirpykloje ar drabužių parduotuvėje.“
Galimybių paso vaikams taikymui dažniausiai nepritaria, tikėtina, panašaus amžiaus vaikus auginantys tėvai
Pasak pašnekovės, tokia gyventojų laikysena vertintina ne kaip nepagrįstos jų baimės, žinių ar išsimokslinimo stoka, bet kaip atsakomybės už savo nepilnamečius vaikus/globotinius/įvaikius prisiėmimas, numatant ir suvokiant įvairias po šiuo sprendimu slypinčias grėsmes, įskaitant ir nepakankamą vakcinų nuo COVID-19 naudos ir žalos pusiausvyrą naudos linkme šios amžiaus grupės asmenims.
Auginantieji vaikus supranta, jog labai tikėtina, kad tokie ribojimai gali turėti ilgalaikį negatyvų poveikį šio amžiaus vaikų psichosocialinei raidai, psichoemocinei sveikatai, santykių ir ryšių su bendraamžiais mezgimui, gali pasireikšti motyvacijos (mokymuisi, įvairioms veikloms) sumažėjimu, užsisklendimu ar užsidarymu ribotose veiklose ir erdvėse ir t. t.
Anot sociologės Ž. Advilonienės, labai tikėtina, kad tokiai šalies gyventojų pozicijai įtakos turi ir tai, kad vaikų sergamumas ir mirtingumas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse nuo COVID-19 yra itin žemas, todėl neaiškus galimybių paso šios amžiaus grupės asmenims įvedimo mokslinis ir medicininis pagrindimas.
* 2021 m. gruodžio 10–18 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. požiūrio tyrimą (N=1000, atrinkti taikant tikimybinę atranką pagal tokių sociodemografinių kriterijų kaip amžius, lytis, gyvenamoji vieta proporcijas. Tyrimas atliktas 25 miestuose ir daugiau kaip 50 kaimų, taikytas mišrus interviu – akivaizdinis ir telefoninis).
Tyrime pateikti keturi klausimai, susiję su aktualiais šiuo metu Lietuvoje taikomais bei nuo gruodžio 28 d. naujai įsigaliosiančiais COVID-19 pandemijos valdymo būdais. Tyrime teirautasi gyventojų požiūrio į galimybių pasą ir nuo gruodžio 28 d. įsigaliosiantį galimybių pasą vaikams nuo 12 metų, taip pat galimybių paso susiejimą su pastiprinamąja (trečiąja arba antrąja, jei skiepytasi Janssen vakcina) vakcinos doze, jei nuo iki šiol galiojusio pilno vakcinacijos plano (dviejų Pfizer, Moderna ar Vaxzevria arba vienos Janssen vakcinos dozės) praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Taip pat teirautasi, ar pritariama dėl galimo Prezidento skundo Konstituciniam Teismui dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. taikymo.
