Nuo šiol Karūžiškės dvaro žemėje, netoli Medvėgalio kalno atkurtoje Žemaičių partizanų apygardos ir jų vado Vlado Montvydo – Žemaičio žeminėje, lankytojai kasdieną galės ne tik pabūti, bet ir paklausyti autentiškų šio krašto žmonių, įvykių liudininkų pasakojimų, kuriuos pavyko užfiksuoti režisierei Agnei Marcinkevičiūtei. Meninį apipavidalinimą sukūrė menininkas Albertas Vidžiūnas, o specialiu įrangos programavimu rūpinosi Laimantas Kairys.
Režisierė A. Marcinkevičiūtė: verta įtraukti į savo vasaros planus
Agnė Marcinkevičiūtė, bendradarbiaudama su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriumi, rinko medžiagą šiam darbui nuo 2019 metų vasaros ir šiandien ji labai džiaugiasi, kad pavyko įamžinti gyvus liudijimus ateities kartoms. „Tai verta išgirsti, suprasti ir būti dvasiškai pasirengusiam. Todėl partizaninio karo istoriją yra labai svarbu mums žinoti ir prisiminti. O istorija išgirsta iš gyvų liudininkų, kuomet ji skamba bunkerio aplinkoje, sukurs neišdildomą įspūdį“, – režisierė A. Marcinkevičiūtė tiki, kad keliones po Lietuvą vertinantys žmonės būtinai įtrauks šią galimybę į savo vasaros planus.
„Tai kol kas yra vienintelis man žinomas toks sprendimas Lietuvoje, kai partizanų atminimo vietoje taip lanksčiai ir šiuolaikiškai pritaikytos medijų priemonių galimybės sukuria ypatingą emocinį poveikį“, – džiaugiasi atnaujinta ekspozicija Antanas Ivinskis, kuris su savo šeima nuolat prižiūri šį Lietuvos partizanų atminimui skirtą memorialą nuo pat jo įkūrimo.
„Tai kol kas yra vienintelis man žinomas toks sprendimas Lietuvoje, kai partizanų atminimo vietoje taip lanksčiai ir šiuolaikiškai pritaikytos medijų priemonių galimybės sukuria ypatingą emocinį poveikį“, – džiaugiasi atnaujinta ekspozicija Antanas Ivinskis, kuris su savo šeima nuolat prižiūri šį Lietuvos partizanų atminimui skirtą memorialą nuo pat jo įkūrimo.
Paskutinis, ilgiausiai Žemaičių apygardai vadovavęs partizanų vadas
Vladas Montvydas-Žemaitis buvo paskutinis, ilgiausiai Žemaičių apygardai vadovavęs partizanų vadas. Žemaitis, Etmonas, Dėdė– būdamas LLA nariu ruošėsi sovietų okupacijai ir su bendraminčiais nuo pirmų okupacijos dienų įsitraukė į kovą su okupantu. Priklausė Lietuvos partizanų Žemaičių apygardai, nuo 1948 m. paskirtas jos vadu. Jis vienas pirmųjų vadų, kuris propagavo tautos intelektualinė s ir dvasinės rezistencijos svarbą, leido pogrindinę spaudą ir ją platino. Jo leidiniuose subrendo garsios, tragiško likimo poetės Irenos Petkutės talentas. Taip pat Montvydas buvo penkių vaikų tėvas, juos, ištrėmus motiną, augino ir slapstė paprastų žemaičių šeimos. Montvydas vaikus lankė ir jais rūpinosi iki pat savo tragiškos žūties. 1953 m. rugpjūčio 23 d. apsuptas NKVD dalinio, jis su savo adjutantu nusišovė.
Iki šiol žmonių menama asmenybė
Vladas Montvydas – iškili, mylima ir iki šiol žmonių menama asmenybė. Anuomet jis palietė ir sujungė beveik kiekvieną to krašto žmogų. Ir šiandien dar yra gyvas jo atminimas. Kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė pristato Vlado Montvydo bendražygių, ryšininkų, rėmėjų ir jo vaikų autentiškus pasakojimus memorialo lankytojams 5 valandų trukmės audiovizualinėje instaliacijoj
Irena Montvydaitė-Giedraitienė – vyriausia duktė. Pasakoja, kaip sovietinė valdžia 1944 m. gruodį sudegino šeimos namus, o vėliau areštavo mamą. Irena ir kiti Montvydo vaikai augo pas žemaičių krašto žmones, svetimomis pavardėmis, lankė mokyklas. Irena baigė Palokysčio septynmetę mokyklą, vėliau – maisto pramonės technikumą, dirbo pieno produktų gamybos pramonėje. Ištekėjusi apsigyveno Jurbarke. Atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, darbuojasi įamžinant partizaninių kovų atminimą, leidžia prisiminimus apie LLA kovas. Atkūrus LLA organizaciją, buvo jos pirmininkė. Dėl sveikatos 2022 m. pasitraukė iš aktyvios veiklos. Liko Garbės pirmininke.
Prisiminimais apie savo likimą dalijasi ir Irenos broliai bei sesuo: Algirdas Montvydas, gyvenantis Palangoje, Danutė Joana Montvydaitė-Birutienė, gyvenanti Šiauliuose, ir Rimontas Montvydas, gyvenantis Klaipėdoje.
Petras Bielskis, Lietuvos režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras, prisimena spaudos platinimo ypatumus, kai vos išvengė teisme mirties nuosprendžio ir 1953–1955 m. už antisovietinę veiklą kalėjo Komijos lageriuose.
Teresė Rubšytė-Ūksienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 1953–1956 m. kalėjo Archangelsko ir Permės lageriuose. Iki arešto dirbo Jaunodavos ir Severėnų septynmetėse mokyklose, aktyviai talkino Vladui Montvydui.
Eugenija Lukauskienė, gyvenanti Varnių miestelyje, prisimena, kaip prie Vlado Montvydo davė partizanų priesaiką. Kaip žmonės rėmė partizanus ir slėpė Vlado Montvydo vaikus, pasakojo Antanas Genys iš Varnių, eidamas 93-iuosius mirė pernai lapkritį. Stanislovas Bidva prisimena unikalų atvejį, kaip Vladas Montvydas organizavo tremtinių pargabenimą į Lietuvą iš Sibiro.
Su apygardos vadu Vladu Montvydu bendravo ir Vytautas Dinapas, o mokytojas Vytautas Jokūbka darė partizanų nuotraukas. Abu gyveno Pašilėje, Kelmės raj. Vanda Valiūtė, gimusi Karūžiškėje, už pagalbą partizanams ištremta į Kazachstaną ir tik prieš mirtį 2021-aisiais sugrįžusi į Lietuvą, spėjo pasidalinti prisiminimais, kaip ji buvo tardoma, uždaryta stribyne kartu su Vlado Montvydo žmona.
Projekto rėmėjai:
Šilalės rajono savivaldybė Varnių vyskupo M. Valančiaus bendruomenė
