Pirmasis Jėzaus palaiminimas skelbia: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3). Apie ką čia kalbama?
Vargdienio dvasią turi tas, kuris Dievą brangina labiau už viską, kuris nesiremia nei turtu, nei savo sugebėjimais, nei žmonių galia, bet visiškai pasitiki Dievu ir leidžiasi jo vedamas visose gyvenimo situacijose: ir kai saulė šviečia, ir kai dangumi plaukia niūrūs debesys. Geros draugystės su Dievu svarbiausi ženklai yra didžiadvasiškumas, paprastumas ir visiškas juo pasitikėjimas.
Dievo žodis šį sekmadienį pateikia du tokio pasitikėjimo pavyzdžius. Pranašas Elijas paprašė varge atsidūrusią našlę iškepti jam duonos paplotėlį, tačiau pastaroji turėjo tik saują miltų, o namuose – alkaną sūnelį. Našlė išpildė pranašo prašymą, patikėdama jo žodžiais, kad miltai ir aliejus neišseks. Taip ir įvyko (plg. 1 Kar 17, 10–16).
Geros draugystės su Dievu svarbiausi ženklai yra didžiadvasiškumas, paprastumas ir visiškas juo pasitikėjimas.
Evangelistas Morkus pasakoja, kaip Jėzus šventykloje stebėjo aukojančius žmones. Vieni aukojo gausiai, kiti – kukliai, o suvargusi našlė įmetė paskutinį skatiką, nepasilikdama sau nieko. Jėzus savo mokiniams pasakė: „Ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“ (Mk 12, 43–44).
Mes esame linkę elgtis racionaliai, todėl net darydami gerus darbus per daug nerizikuojame. Kai sovietmečiu buvo draudžiama mokyti vaikus katekizmo, daugelis kunigų pakluso šiam reikalavimui ir net bažnyčioje vengė organizuotai rengti vaikus Pirmajai Komunijai. Tačiau kiti rizikavo laisve ir stengėsi šią pareigą atlikti kuo geriausiai. Už vaikų mokymą teisiamas kunigas Juozas Zdebskis į teisėjo klausimą, kodėl jis nesilaikė tarybinių įstatymų ir mokė vaikus tikėjimo tiesų, atsakė apaštalo Petro žodžiais: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5, 29). Po tokio atsakymo teisiamasis išgirdo teismo nuosprendį: vienerius metus kalėti pataisos darbų kolonijoje drauge su kriminaliniais nusikaltėliais.
Per visą sovietmetį nebuvo leidžiama išsileisti ne tik religinių knygų, bet ir maldaknygių bei katekizmų. Tačiau netrūko žmonių, kurie rizikavo laisve ir leido religines knygas, katekizmus bei maldaknyges, ir už tai ne vienas iš jų sumokėjo laisve. Laisvė jiems buvo brangi, kaip tai našlei paskutinis skatikas, bet jie turėjo brangesnių dalykų už laisvę.
Ačiū Dievui, šiandien esame laisvi, bet laisvė neapsaugo nuo įvairių išbandymų. Sutuoktiniai, svarstydami, kaip savo vaikams užtikrinti medžiaginę gerovę, renkasi pasitikėti Dievu ir nebijoti susilaukti gausesnės šeimos arba apsiriboti vienu vaikeliu, viliantis jam sukurti kuo geresnį gyvenimą.
Dievo žodis kviečia visada ir visiškai pasitikėti Dievu.
Šiuo metu daugeliui taip pat yra nelengvas pasirinkimas tarp visais kanalais peršamos LGBT ideologijos ir krikščioniško požiūrio į šeimą bei lytiškumą. Nelengvas todėl, kad laikydamasis krikščioniškų nuostatų būsi laikomas atsilikėliu. Net prezidentas niekinamas, kad laikosi krikščioniškų vertybių ir nepataikauja laiko madai.
Dievo žodis kviečia visada ir visiškai pasitikėti Dievu ir nelaukti stebuklo, kaip tai atsitiko pranašą Eliją pamaitinusiai našlei. Dievas gal leis pakentėti, bet, kaip rašo apaštalas Paulius, „žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28).
Gyventi pagal Kristaus palaiminimus reiškia savo gyvenimą tvarkyti ne pagal pasaulio vaikų išmintį, bet visiškai patikėti Dievu, leistis į nuotykį, pasitikint, kad dangaus Tėvas viską išves į gera.
