Rugsėjo 14-ąją, švenčiant Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, Šilinėse šiemet buvo švenčiama Visuomenės diena. Į Šiluvą drauge melstis ir dėkoti už savo dovanas, gebėjimus buvo kviečiami ypač tie žmonės, kurie savo kūryba, moksliniais tyrinėjimais, kultūriniais projektais, politika ar verslu, žemę dirbdami ar rūpindamiesi skleisti tarpusavio susižinojimą žiniasklaidoje, tarnauja visuomenės gėriui.
Šios dienos intencijose prašyta Dievo pagalbos, kad būtų daugiau susikalbėjimo, sutarimo, dėmesingumo, kito išklausymo ar paprasčiausio mandagumo, kurį pabrėžia ir popiežius Pranciškus, atkreipdamas dėmesį į žodelius „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau‟ mūsų kasdienybėje.
„Didžiausias menas yra tarnavimas“, – sakė aikštėje kunigas Artūras Kazlauskas. Savo katechezėje šią Visuomenės dieną kvietė žvelgti į Jėzaus Asmenį – tai Jis moko tarnauti. Taip gana priešinga pasauliui, kuriame nenorima tarnauti, bet verčiau imti jėga, užkariauti.
„Kristaus kančia ant kryžiaus dovanoja naują perspektyvą, skelbia ateitį, kuri bus po mirties ir kurios nematome per savo sunkumus“, – kalbėjo kunigas Artūras apie Kryžių kaip pergalės, Prisikėlimo ženklą. Tačiau kartu atkreipė dėmesį, jog kartais žmonėms kryžius asocijuosi su tuo, kas bloga, neigiama. Pasakoma: mums užtenka savų kryželių, kai pasiūloma žmonėms jį įsigyti savo namams. Kančia, palaimintojo Teofiliaus Matulionio žodžiais, gali žmogų ir sugyvulinti, jei jis kenčia vienas.
Popiežius Pranciškus sako, jog prie kančios reikia artintis su tyla. Žodžiai, užuojauta pirmiau už žodžius yra pabuvimas su kitu žmogumi jo skausme. Pasak kunigo Artūro, pats Dievas prie mūsų artinasi taktiškai, su švelnumu. Šia proga katechezėje pastebėta, jog dabar populiarus mirusiųjų kremavimas leidžia „greitai sutvarkyti“, tačiau neleidžia pamatyti mirties realybės, atsisveikinti ir išgedėti žmogaus.
Sugiedojus Loreto Dievo Motinos litaniją – maldą ir poeziją, kaip ją apibūdino vyriausiasis atlaidų ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas, pradėtoje iškilmingoje Eucharistijoje Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pakvietė susirinkusius aikštėje ir per transliacijas melstis už žmones, kurie kuria ir tarnauja visuomenės gėriui.
Tądien Šiluvoje buvo pasveikinti Raseinių rajono, Kelmės rajono, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių merai, administracijų darbuotojai, pernai pasirašę bendradarbiavimo sutartį dėl religinio turizmo skatinimo Šiluvoje (apie jų susitikimą Šiluvos piligrimų centre >>), bei visi šio projekto sumanytojai bei puoselėtojai, Lietuvos piligrimų bendrija, giedojęs Radviliškio muzikos mokyklos jaunių choras „Saulės vaikai“.ir visi atvykusieji.
Homiliją sakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ paragino mąstyti, kaip atsiliepiame į meilę Jėzaus, kuris, apaštalo Pauliaus žodžiais, „apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (plg. Fil 2, 7–8).
Kardinolo mintimi, žmogus nepajėgia iki galo suvokti Jėzaus įsikūnijimo ir kryžiaus mirties slėpinio. Ši gėdingiausia mirtis nukryžiavimu buvo skirta žmonių nuodėmei sunaikinti, iš begalinės, juos gelbstinčios meilės.
Kaip atsiliepti į tokią meilę? Homilijoje pasidalyta keliais aspektais: tai pasitikėti nukryžiuota meile, mokytis gyventi dėl kitų, nebijoti pažeminimų iš tų žmonių, kurie nepažįsta Jėzaus.
„Suklupkime. Žvelkime į nukryžiuotą Jėzų. Klausykime, ką Jis kalba“, – ragino kardinolas, šia proga primindamas, jog mes, lietuviai, esame gerai supratę kančios slėpinį. Šv. Jonas Paulius II Kryžiaus kalne apsilankydamas 1993 m. rugsėjo 7-ąją sakė, jog Kryžius kalnas liudija ir skelbia išgelbėjimą trečiajam tūkstantmečiui.
Visuotiniuose maldavimuose Gailestingajam Jėzui pavesti mokslininkai, menininkai, kad jie prisidėtų vienijant pasaulį ir sušvelninant pandemijos krizės padarinius. Pasigalėjimo maldauta, kad pseudomokslinės nuomonės dėl vakcinacijos ir klimato kaitos nepadarytų nepataisomos žalos pasauliui. Be kita, prašyta ir amžinosios ramybės mirusiems nuo COVID-19.
Už vis dar neslopstančios pandemijos aukas – mirusiuosius bei jų artimuosius melstasi vakaro šv. Mišiose.
Vakarėjančioje aikštėje giesmių popuri Dievo Motinai ir atvykusiems piligrimams dovanojo Šiluvos parapijos maldos grupė, kurioje kartu grojo ir klebonas kunigas Erastas Murauskas.
Šiluvoje tądien vyko ir keturių jaunų atlikėjų giesmių koncertas. Klaudijus Zajančkauskas (tenoras), Gytis Murauskas (tenoras), Povilas Strikaitis (bosas) ir Gabija Gudžiūnaitė (fortepijonas) atliko populiarias bažnytines giesmes su gitaros bei pianino pritarimu pakviečiant pagiedoti visus.
