Portalui „National Catholic Register” duotame interviu, buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovas kardinolas Gerhardas Mülleris (Gerhardas Miuleris) griežtai pasmerkė Vokietijos vyskupų „sinodinio kelio“ procesą.
Šiuo metu išgyvename „neramumų ir psichologinio teroro“ laikotarpį, kuomet tiesai ištikimi katalikai yra „persekiojami, o kai kuriose šalyse net patiria kankinystę“, pastebėjo kardinolas. „Paprastai tai ateidavo iš išorės, bet dabar ateina iš vidaus ir kyla šalyse, kurios turi senas krikščioniškas tradicijas. Tai nauja situacija.“
Kardinolas davė interviu iškart po Vokietijos „sinodinio kelio“ plenarinio posėdžio. Šio posėdžio dalyviai balsavo už siūlymus keisti Bažnyčios mokymus seksualinės moralės srityje, tarp kurių ir siūlymas laiminti tos pačios lyties sąjungas, keisti Katekizme išsakomą mokymą apie homoseksualius santykius, šventinti moteris į kunigus, panaikinti privalomą kunigų celibatą ir įtraukti pasauliečius į vyskupų rinkimą.
Buvusio Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovo komentarai taip pat seka kontroversiškus įvairių Vokietijos ir kitų Europos šalių hierarchų teiginius, išsakytus pastarosiomis savaitėmis. Tarp jų – kardinolo Reinhardo Marxo (Reinhardo Markso) išreikštas pritarimas, kad kunigams turi būti leidžiama tuoktis bei kardinolo Jeano-Claude’o Hollericho (Žanas Klodas Olerišas) teiginiai, jog Bažnyčios mokymas apie homoseksualius santykius yra „klaidingas“ ir reikalingas pokyčių.
Be to, sausio pabaigoje 125 homoseksualūs Bažnyčios Vokietijoje darbuotojai ir dvasininkai pareikalavo laiminti tos pačios lyties sąjungas, o šiam reikalavimui paramą išreiškė Vokietijos vyskupų konferencija.
„Sekuliarizuoti žmonės“
Kardinolas Mülleris, 74 metų buvęs Regensburgo (Vokietija) vyskupu nuo 2002 iki 2012 metų, teigia, jog dauguma tų, kurie reiškia prieštaravimą Bažnyčios mokymui, yra „sekuliarizuoti žmonės“, norintys „išlaikyti „kataliko“ vardą, likti institucijoje ir gauti pinigus, bet nenorintys priimti Dievo žodžio mokymo“.
„Jie reliatyvizuoja katalikų tikėjimą, bet pasilieka savo titulus: kardinolų, vyskupų, teologijos profesorių; tačiau realybėje jie daugiau nebetiki tuo, ko moko Bažnyčia“, pareiškė kardinolas, pavadindamas tokius žmones „materialistais“, kurių tikėjimo pagrindas yra ne Apreiškimas, o pseudo mokslas.
Panašiai, jo teigimu, „LGBT darbotvarkė“, kurią dauguma iš jų remia, „yra visiškai idiotiška, nes jos neognostinė mitologija absoliučiai prieštarauja žmogiškajai prigimčiai, ne tik biologine prasme, bet ir filosofine“.
LGBT darbotvarkė yra visiškai idiotiška, nes jos neognostinė mitologija absoliučiai prieštarauja žmogiškajai prigimčiai.
2012-2017 metais Tikėjimo mokymo kongregacijai vadovavęs kardinolas perspėjo, kad Vokietijos vyskupų reikalavimas laiminti tos pačios lyties poras „yra tikra šventvagystė“, nes „neigia žmonių kaip vyrų ir moterų sandarą“ ir „čia negali būti jokio laiminimo“.
Jis taip pat „skandalinga argumentacija“ pavadino Vokietijos Bažnyčioje dažnus tvirtinimus, jog kunigas turi galėti turėti lytinius santykius su moterimi, kad „nelįstų prie berniukų“.
Pakartodamas ankstesnių popiežių mokymą, Mülleris taip pat tvirtai atmetė moterų diakonystės galimybę, pasiremdamas visada egzistavusia apaštaline tradicija.
Kardinolas perspėjo ir dėl išpuolių prieš sakramentus, ypač Švenčiausiąjį Sakramentą. „Ne vienas jau neigia Eucharistijos aukojamąjį pobūdį ir tikrą [Jėzaus Kristaus] buvimą Eucharistijoje. Pavojus iškilęs kunigo vaidmeniui ir pačiai tikėjimo esmei.“
Jis pridėjo, kad tie, kas siekia tokių pokyčių, neturi „antgamtinio požiūrio“ ir kad jie prieštarauja Vatikano II susirinkimo dokumentams, pavyzdžiui, Lumen Gentium ar Presbyterorum Ordinis.
„Socialinio darbuotojo“ kunigystė
Tai yra tie patys žmonės, teigė kardinolas, kurie nori „sunaikinti sakramentinę kunigystę, pirmiausia panaikindami celibatą, o tada paneigdami sakramento antgamtiškumą“. Jie norėtų reliatyvizuoti sakramentinę kunigystę, kad iš kunigo liktų tik „socialinis darbuotojas“, o kunigiškas identitetas būtų išplautas ir lengvai sugriaunamas.
Bažnyčios hierarchai ir pasauliečiai katalikai, siekiantys tokių antikatalikiškų pokyčių, netiki Paskutiniuoju teismu, – apibendrino kardinolas.
„Jiems atrodo, kad Dievas turi jiems pasiteisinti.“ Jis perspėjo, kad jų teismas bus griežtesnis, nes jie išdavė tikėjimą. „Kadangi yra apostatas, toks žmogus turi daugiau kaltės nei tas, kuris nėra girdėjęs katalikų mokymo.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šie apostatai nekritikuoja pasaulio nuosmukio ar nedrįsta pasakyti, kad „abortai yra vaikų žudymas“, nes tuomet „jie bus imti pulti“. Vietoje to, jie susikoncentruoja į vaikų seksualinį išnaudojimą, palenkdami jį savo pačių tikslams, netirdami tikrųjų to priežasčių ar nesiimdami šventinti tik tokius kunigus, kurie iš tikrųjų gali gyventi skaisčiai.
„Jie sako, kad jiems gėda dėl seksualinių išnaudojimų, bet jie nesako, kokią žalą tai padaro aukos ir išnaudotojo sieloms bei Kristaus Kūnui. Jie instrumentalizuoja žmones; jie neturi jokios pagarbos žmonėms. Jie manipuliuoja jaunais žmonėmis, lieja ašaras dėl išnaudojimų aukų, bet dėl likusiųjų jie visiškai nesirūpina.“
Apibendrindamas, kardinolas teigė, jog „sinodinio kelio“ dalyviai yra „ne reformatoriai“, o siekiantys „Bažnyčios deformacijos, Dievo namų sekuliarizacijos“. Kertinė problema čia yra noras daryti kompromisus su pasauliu, nenoras gyventi su įtampa, kurią tikėjimui kelia šiuolaikinė sekuliarizuota visuomenė. Pasak Müllerio, daugybės vyskupų tikslas yra būti mylimiems ir gerbiamiems visuomenėje.
Išpuoliai prieš Bažnyčios mokymui ištikimus hierarchus
Paklaustas apie nenuilstamus puolimus prieš tokius hierarchus kaip Kelno kardinolas Raineris Maria Woelki (Raineris Marija Violkis), Regensburgo vyskupas Rudolfas Voderholzeris (Rudolfas Foderholceris) ir popiežius Benediktas XVI, kardinolas Mülleris pabrėžė, jog visi šie hierarchai „kaip tik ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš išnaudotojus“, kai tuo tarpu kiti vyskupai, generaliniai vikarai ir už išnaudojimo atvejų tyrimą atsakingi asmenys „padarė daugybė klaidų, bet jie nėra kritikuojami, nes priklauso šiai sekuliarizuotai grupei“.
Pasak jo, kardinolas Woelki „niekaip negali būti kaltinamas“ netinkamu elgesiu tiriant išnaudojimo atvejus, „bet labiausiai jį smerkiantys kiti vokiečių vyskupai gali pasislėpti tik todėl, kad antikatalikiška medija bei sekuliarizuoti katalikai yra jų pusėje“.
Žvelgdamas į ateitį, kardinolas teigia, jog popiežius Pranciškus ir kardinolų kolegija turėtų žengti žingsnį ir disciplinuoti šiuos „sinodinio kelio“ hierarchus, kol dar ne per vėlu.
Tiesai ištikimus katalikus, susiduriančius su persekiojimais, jis padrąsino Jėzaus žodžiais, pasakytais Kalno pamoksle (Mt 5, 11):
„Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus.“
