Gegužės 6 d., Vestminsterio abatijoje vyko karaliaus Karolio III vainikavimo iškilmė. Iš tiesų, tai buvo daugiau negu iškilmingas karūnavimas, bet konsekravimo religinės apeigos. Popiežiui Pranciškui atstovavo jo valstybės sektorius kardinolas Pietro Parolinas.
Liturginėje konsekracijos dalyje, kartu su kitų Didžiosios Britanijos krikščioniškųjų konfesijų atstovais, dalyvavo ir katalikų Vestminsterio arkivyskupas kard. Vincentas Nicholsas.
Pagrindinė Anglijos katalikų šventovė – Vestminsterio katedra, pastatyta XX a. pradžioje, yra už kelių šimtų metrų nuo senosios Vestminsterio abatijos, kurioje vyko karūnavimo iškilmė.
Vestminsterio abatija yra Anglijos karalių karūnavimo bažnyčia nuo XI a. Karolis III yra keturiasdešimtasis joje karūnuotas monarchas. Prieš 70 metų – 1953 m. birželio 2 d. – šioje abatijoje buvo karūnuota Karolio III motina karalienė Elžbieta II.
Katalikų Vestminsterio arkivyskupas kardinolas V. Nicholsas karūnavimo iškilmės proga Vatikano dienraštyje „L’Osservatore Romano“ šeštadienį paskelbtame straipsnyje atkreipė dėmesį, kad naujasis karalius artėjant karūnavimo iškilmei pareiškė, kad jis savo tarnystę pradeda kaip ištikimas Anglikonų Bažnyčios narys, pasiryžęs vykdyti su šia tarnyste susijusias konstitucines pareigas, tarp kurių yra pareiga saugoti religijos laisvę ir užtikrinti pagarbą visų tikybų išpažinėjams.
Pasak kardinolo, per šią iškilmę atsiskleidžia visas turtingas ir sudėtingas Didžiosios Britanijos gyvenimas – jos istorija, tradicijos, taip pat šiuolaikiniai pokyčiai. Vienas svarbiausių karūnavimo iškilmės bruožų yra per jas karaliaus kalbėta malda: „Dieve, duok, kad būčiau palaiminimas visiems tavo vaikams, visų tikėjimų ir įsitikinimų, kad kartu atrastume gerumo kelius ir leistumės vedami taikos keliais, per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen“.
Karaliaus ir kitų malda, patepimas krizma, Komunija rodo, kad krikščionių tikėjimas ir viltis tebėra žmonių gyvenimo pagrindas. Sakoma, kad religinė valstybės vadovo tarnystės pradžia yra išlikusi tik dviejose valstybėse – Vatikane ir Jungtinėje Karalystėje.
„Mums tai yra laiko patikrinta tradicija, labai prisidedanti prie sudėtingos šiuolaikinės visuomenės tapatybės išsaugojimo bei viso to, ką galime duoti pasauliui, – rašo kardinolas. – Telaimina Dievas karalių Karolį!“
