Įstatymo projekte numatę žemės ir kito turto paėmimą visuomenės poreikiams, rengėjai elgiasi drastiškiau negu okupantai, sako asociacijos Kapčiamiesčio bendruomenės giria vadovas Tomas Ramanauskas.
„Net okupantai nesunaikino turto savininkų archyvų, kurių pagrindu, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo šita nuosavybė į šias žemes ir turtą atstatyta. Šio įstatymo projekto rengėjai siekia drastiškiau pasielgti su bendruomene, su vietiniais gyventojais ir paimti visiems laikams de jure iš jų būtent tą turtą, nepalikdami jokios alternatyvos nuomai ar panašiai“, – antradienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasitarime kalbėjo jis.
Susitikimą dėl karinio poligono steigimo surengė komiteto narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Pasak politiko, jame norėta leisti savo pozicijas pristatyti įvairiems Kapčiamiesčio bendruomenės nariams.
Pirmą žingsnį steigiant poligoną Seimas žengė praėjusią savaitę.
Tuo metu asociacijos advokatės Karolinos Gasprakės teigimu, siūlomi pakeitimai yra neteisėti.
„Šitas įstatymo projektas, mūsų vertinimu, yra neteisėtas, nes esmingai pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo principai, yra prieštaringas, neapibrėžtas (…), numatomi neproporcingi ribojimai (…), pažeidžia teisėtumo principą. Bendruomenė prašo komiteto įstatymo projektą atmesti“, – kalbėjo ji.
Advokatės teigimu, neskirta pakankamai dėmesio bendruomenei, visi veiksmai atlikti skubotai, esminius klausimus paliekant spręsti vėliau.
Ji taip pat kritikavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktų konsultacijų laiką, nes didžioji jų dalis buvo vykdoma iki projekto pristatymo, o į klausimus buvo atsakoma abstrakčiai.
„Pirmiausia noriu akcentuoti klausimą (…) apie galimybių studiją, jis kelia daugiausia klausimų visuomenei. Galimybių studija iki šiol nėra pateikta“, – kalbėjo ji.
Pagal projektą, Kapčiamiesčio poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu. Jame nustatytos poligono teritorijos ribos. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Jame numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Priėmus šį įstatymą, žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.
Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.
51 tūkst. eurų išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus. Į šią teritoriją patenka 77 sodybos, jų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turimą turtą.
Anot T. Ramanausko, planuojamas poligonas numatytas 100–300 metrų atstumu nuo Kapčiamiesčio. Jo teigimu, į pasirinktą teritoriją įeina penki draustiniai, taip pat į Kultūros vertybių registrą įrašyta Pinčiaragio gyvenvietė.
Numatomo poligono vietą KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
„Lokacija yra itin svarbi, nes kariai turi treniruotis ten, kur realiai gali tekti ir ginti valstybę. Jei kariuomenė planuoja veikti šiame regione krizės ar konflikto metu, ji privalo iš anksto treniruotis panašioje geografinėje, infrastruktūrinėje ir taktinėje aplinkoje“, – pasitarime kalbėjo krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.
Poligono klausimas į posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 14-ąją.
