Liepos pabaigoje, gulėdamas Albertos (Kanada) ligoninės lovoje, Kalgario vyskupas emeritas Fredas Hendry (Fredas Henris) sukaupė jėgų viešai nutraukti tylą dėl, jo manymu, vyraujančio melo apie Kanadoje dingusius indėnų mokyklų auklėtinius, praneša CNA.
„Kodėl Katalikų Bažnyčia neprašo federalinės vyriausybės pateikti įrodymų, kad bent vienas internatinių mokyklų vaikas iš tikrųjų yra dingęs ta prasme, kad jo [ar] jo tėvai nežinojo, kas nutiko jų vaikui jo mirties metu?” – reikalavo jis elektroniniame laiške Toronto „Catholic Register”.
Šis klausimas buvo pateiktas ir „Catholic Register”, ir buvusiam „Catholic Register” apžvalgininkui, kuris kvestionavo politinius indėnų internatinių mokyklų istorijos pasakojimus. Vyskupas, matyt, kreipėsi į katalikišką žiniasklaidą, nes iki šiol negavo atsakymo į pirminį grupinį elektroninį laišką, kurį prieš šešias savaites išsiuntė savo broliams vyskupams.
Birželio 26 d. jis paprašė Kanados katalikų vyskupų konferencijos viešai ir oficialiai atmesti federalinio teisingumo ministro specialiojo patarėjo tarpinę ataskaitą dėl dingusių vaikų ir nepažymėtų kapų, susijusių su indėnų gyvenamosiomis mokyklomis.
Specialioji pašnekovė Kimberly Murray (Kimberli Muerei) savo ataskaitoje rekomendavo sukurti nusikalstamą veiką – „neigimą”, kuris galėtų būti taikomas tiems, kurie nesutinka su vietinių gyventojų pasakojimais apie gyvenamąsias mokyklas. Tuometinis teisingumo ministras Davidas Lametti (Deividas Lametis) nurodė, kad yra pasirengęs parengti tokį teisės aktą.
Birželio mėn. elektroniniame laiške vyskupams vyskupas Henry palygino Bažnyčios nereagavimą su stručiu, įkišusiu galvą į smėlį ir pakėlusiu uodegą.
„Nesulaukiau jokio atsakymo iš valdžios institucijų”, – teigė vyskupas emeritas „Catholic Register” kitame elektroniniame laiške.
Atsakydami į „Catholic Register” užklausą, Edmontono arkivyskupas Richardas Smithas (Ričardas Smitas) ir Reginos arkivyskupas Donas Bolenas (Donas Bolenas), du Bažnyčios vadovai čiabuvių klausimu, sakė, kad prieš komentuodami specialiojo patarėjo darbą laukia galutinės K. Murrey ataskaitos.
Tačiau net ir būdamas 80 metų amžiaus ligoninėje vyskupas emeritas išreiškė skubą, norėdamas, kad apie indėnų internatinių mokyklų istoriją būtų pasakyta visa, jo nuomone, tiesa. Jis neneigia, kad reikia susitaikyti su čiabuvių tautomis, tačiau primygtinai reikalauja, kad būtų nustatytos ribos ir kad jos prasidėtų ten, kur baigiasi tiesa.
„Man atrodo visiškai aišku [paklausti, kas bus toliau], jei Katalikų Bažnyčia … leis melui, kad yra tūkstančiai dingusių internatinių mokyklų auklėtinių, įsirėžti į akmenį? Akivaizdu, [tai reiškia, kad] šie tūkstančiai dingusių vaikų buvo nužudyti katalikų kunigų ir vienuolių ir slapta palaidoti nepažymėtuose kapuose. Ar Katalikų Bažnyčia pasirengusi eiti taip toli vardan susitaikymo?” – klausė jis elektroniniame laiške, atsiųstame „Catholic Register”.
Henry numato, kad būtent toks rezultatas „greitai įvyks”, turint omenyje naujausius parlamento pranešimus ir rugsėjo mėnesį rengiamą specialiojo pranešėjo Francisco Cali Tzay, kuris šį pavasarį lankėsi Kanadoje, bet neturėjo laiko susitikti su CCCB, ataskaitą JT.
„Ar tai padėtų Kanados čiabuviams pagerinti savo gyvenimą, jei Katalikų Bažnyčia iš tiesų imtųsi atsakomybės už tūkstančių internatinių mokyklų auklėtinių nužudymą ir slaptą palaidojimą susitaikymo vardan? – klausė Henry. – Ne, nepadėtų. Nė trupučio nepagerėtų čiabuvių gyvenimas, jei tas didžiulis šmeižtas, nukreiptas prieš oblatus, Šv. Anos seseris, Monrealio Pilkąsias seseris ir kitus, taptų Kanadoje pripažinta ,tiesa’.”
