Kanados ir JAV jėzuitų konferencijos vadovai pažadėjo surinkti sumą, kuri bus sumokėta fondui, sukurtam dalyvaujant vergų palikuonių grupei, kad „būtų pradėtas labai rimtas tiesos ir susitaikymo procesas“.
„Gėdinga jėzuitų vergvaldystės istorija JAV buvo paimta iš dulkėtos lentynos ir niekada ten nebebus grąžinta“, – sakė tėvas Timotis Kesitzkis, jėzuitų konferencijos pirmininkas.
„Rasizmas Amerikoje išliks, jei ir toliau nusisukinėsime nuo praeities tiesos ir to, kaip ji veikia mus visus šiandien. Ilgalaikiai vergijos padariniai kviečia kiekvieną iš mūsų į tiesos ir susitaikymo darbą. Be šios širdies ir rankų sąjungos tikroje vienybėje, neapykantos ir nelygybės ciklas Amerikoje niekada nesibaigs “.
Rasizmas Amerikoje išliks, jei ir toliau nusisukinėsime nuo praeities tiesos ir to, kaip ji veikia mus visus šiandien.
Jėzuitai naudojo vergų darbą ir daugiau nei šimtmetį prekiavo jais, kad galėtų paremti dvasininkus, bažnyčias ir mokyklas, įskaitant vadinamąjį Džordžtauno universitetą Vašingtone.
Tai vienas didžiausių Katalikų Bažnyčios bandymų išpirkti kaltę už vergiją. Tai vyksta didėjant raginimams atlyginti žalą visose Amerikos institucijose, įskaitant bažnyčias, kolegijas ir kongresą.
Vergų palikuonys paragino jėzuitus surinkti 1 milijardą dolerių, sužinoję, kad jų protėviai buvo tarp 272 pavergtų vyrų, moterų ir vaikų, Džordžtauno jėzuitų 1838 m. parduotų plantacijų savininkams Luizianoje.
Nors Jėzaus draugija pažadėjo sumokėti 100 milijonų JAV dolerių per trejus-penkerius metus, o 15 milijonų dolerių jau buvo pervesti fondui, visgi tėvas Timotis Kesitzkis ir Džozefas M. Stiuartas, einantis fondo valdytojo pareigas, pereiškė, kad ilgalaikėje perspektyvoje norima surinkti 1 milijardą dolerių.
„Dabar mes turime vystymosi perspektyvą, kurios anksčiau nebuvo”, – sakė Stiuartas interviu „The New York Times”. „Ne jie atėjo pas mus, bet mes patys ėjome pas juos išskėstomis rankomis ir atviromis širdimis, todėl jie atsiliepė ir priėmė mūsų viziją“.
Kasmet maždaug pusė fondo lėšų bus skiriama dotacijų pavidalu organizacijoms, dirbančioms rasinio susitaikymo srityje, maždaug ketvirtadalis – stipendijų ir švietimo stipendijų forma palikuonims, o kai kurios – neatidėliotiniems pagyvenusių ar sergančių vergų palikuonių poreikiams.
Iki šiol pelno nesiekiančios organizacijos „Georgetown Memory Project“ dėka pavyko nustatyti apie 5000 gyvų, jėzuitų vergų palikuonių.
Šeinas Dy Viljamsas (Shanenas Dee Williams), Vilanovos universiteto istorijos profesorius, sakė, kad šis žingsnis yra „svarbus žingsnis į priekį“, ir „reikėtų džiaugtis tolesnėmis pastangomis, siekiant išpirkti kaltę už šias šiurpias istorijas“.
„Katalikų Bažnyčia, būdama pirmasis ir didžiausias korporatyvinių vergų savininkas Amerikoje ir didžiausias krikščionių segregacijos šalininkas Jungtinėse Valstijose, „niekada negali visiškai grąžinti to, kas buvo atimta iš milijonų juodaodžių gyvenimų, kurie buvo sunaikinti per vergijos ir segregacijos praktiką“, – sakė jis.
Istorikas išreiškė viltį, kad kiti vienuoliniai ordinai, JAV vyskupai ir Vatikanas paseks jėzuitų pavyzdžiu, ir paragino juos oficialiai pripažinti savo kaltę bei atsiprašyti už Bažnyčios vergovės, segregacijos ir rasinės izoliacijos istoriją, įvesti istorijos mokymą apie juodaodžius katalikus ir dirbti, visapusiškai bendradarbiaujant su vergijos aukų palikuonimis, kad būtų pasiektas tikras rasinis teisingumas ir susitaikymas.
