Kanados Aukščiausiasis Teismas šią savaitę keturias dienas nagrinėja prieštaringai vertinamą Kvebeko sekuliarumo įstatymą.
2019 metais priimtas Įstatymas Nr. 21 (Bill 21) draudžia viešojo sektoriaus darbuotojams, tokiems kaip teisėjai, mokytojai ir policijos pareigūnai, darbo metu dėvėti religinius simbolius.
Šis įstatymas sulaukė aštrios kritikos dėl religijos laisvės ribojimo. Kritikai pažymi, kad tokie apribojimai iš esmės leidžiami pasitelkiant vadinamąją nepaisymo nuostatą (angl. notwithstanding clause) – išskirtinį Kanados teisinės sistemos elementą, leidžiantį laikinai sustabdyti tam tikras pilietines teises.
Pagrindinis Įstatymo Nr. 21 principas yra prancūziška sąvoka laïcité – laicizmo idėja, reiškianti valstybės neutralumą religijos atžvilgiu. Tačiau įstatymo oponentai teigia, kad jis nėra neutralus, o veikiau priešiškas religijai.
Jean-Sebastienas Morinas (Žanas Sebastjenas Morenas), rašydamas leidiniui „The Gospel Coalition of Canada“, teigė: „Valstybė turėtų išlikti neutrali individo atžvilgiu – nei skatinti, nei riboti religiją. Šiuo metu Kvebekas nebėra neutralus. Jis vis labiau tampa priešiškas tikintiesiems.“ Panašūs argumentai buvo keliami ir įstatymo priėmimo metu.
„Valstybė turėtų išlikti neutrali individo atžvilgiu – nei skatinti, nei riboti religiją. Šiuo metu Kvebekas nebėra neutralus. Jis vis labiau tampa priešiškas tikintiesiems.“
Kanados evangelikų aljansas (The Evangelical Fellowship of Canada) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „religijos laisvės pažeidimo“.
Krikščionių teisinės draugijos (Christian Legal Fellowship) vykdomasis direktorius Derekas Rossas (Derikas Rosas) teigė: „Įstatymas Nr. 21 draudžia daugeliui Kvebeko gyventojų darbo vietoje dėvėti religinius simbolius. Todėl jis pažeidžia esminę kiekvienos laisvos ir demokratinės visuomenės teisę – teisę atvirai ir viešai išpažinti religiją. Teigiama, kad šis įstatymas skatina religinį neutralumą, tačiau iš tiesų jis daro priešingai – kuria viešąją erdvę, kuri yra ne neutrali, o priešiška religijai. Tai yra nepriimtina.“
Ši byla peržengė diskusiją vien apie teisę teisėjams dėvėti kryžius, hidžabus ar turbanus ir palietė Kanados nacionalinės vienybės klausimą.
Komentuodamas nepaisymo nuostatos taikymą, federalinis teisingumo ministras Seanas Fraseris (Šonas Freizeris) pernai teigė, kad šios bylos baigtis „lems, kaip tiek federalinė, tiek provincijų valdžia galės naudoti šią nuostatą ateinančiais metais“.
Federalinė vyriausybė teigia, kad Aukščiausiasis Teismas turėtų apriboti nepaisymo nuostatos taikymą, nes ji gali būti „naudojama iškreipti ar net panaikinti Kanados teisių ir laisvių chartijoje įtvirtintas teises ir laisves“.
Atsakydamos į tai, penkios kitos provincijos, kurios įvairiais atvejais yra pasinaudojusios nepaisymo nuostata, pareiškė, kad federalinės valdžios įsikišimas kelia grėsmę nacionalinei vienybei ir yra „tiesioginis išpuolis prieš pamatinius federalizmo ir demokratijos konstitucinius principus“.
