2026 metais Kaišiadorių vyskupija minės ypatingą sukaktį – 100 metų nuo vyskupijos įkūrimo. Šia proga vyskupijos ganytojas Jonas Ivanauskas kviečia visus tikinčiuosius drauge rengtis Jubiliejui ir jį švęsti kaip tikėjimo, padėkos ir dvasinio atsinaujinimo laiką.
„Tai gera proga atsiprašyti už nuodėmes, padėkoti Gerajam Dievui už visas suteiktas malones, Apvaizdos globą ir rūpestį kentėjimų bei persekiojimo laikais, už mūsų vyskupo palaimintojo Teofilius Matulionis ir daugelio brolių bei sesių tikėjimą ir gyvenimo šventumą“, – ragina vyskupas. Jis taip pat kviečia atnaujinti asmeninį santykį su Dievu, stiprinti maldos gyvenimą ir krikščionišką bendruomeniškumą parapijose, drauge su Visuotine Bažnyčia leistis į sinodinę kelionę.
Pagrindinės 100-mečio iškilmės numatytos: gegužės 30 d. – Kaišiadorių katedroje; rugpjūčio 15 d., Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmėje – Pivašiūnų šventovėje.
Ši sukaktis bus minima ir parapijose, dėkojant Dievui už per šimtmetį patirtas malones ir Jo Apvaizdos globą.
Istorinės ištakos ir augimas
Kaišiadorių vyskupija buvo įkurta 1926 m., kai popiežius Pijus XI bule Lituanorum gente įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Didžiąją naujosios vyskupijos teritorijos dalį sudarė Vilniaus vyskupijos dalis, likusi Lietuvos pusėje po Vilniaus krašto okupacijos. 1922–1926 m. šią teritoriją Vilniaus vyskupo Jurgis Matulaitis pavedimu, o vėliau Apaštalų Sosto sprendimu administravo kanauninkas Juozapas Kukta.
Įsteigus vyskupiją, jos globėju paskirtas šv. Juozapas, o pirmuoju ganytoju – kanauninkas Juozapas Kukta. Tarpukariu sparčiai kūrėsi vyskupijos struktūros: 1928 m. įsteigta katedros kapitula, 1933 m. pastatyti kurijos namai, o 1936 m. konsekruota Kaišiadorių katedra. Iki sovietų okupacijos vyskupijoje vyko intensyvi katechezė, steigėsi religinės organizacijos, buvo kuriamos naujos parapijos ir statomos bažnyčios; 1931 m. surengtas pirmasis Kaišiadorių vyskupijos Eucharistinis kongresas, 1936 m. – pirmasis Vyskupijos sinodas.
Tikėjimas persekiojimų metais
Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais Bažnyčios veikla buvo smarkiai suvaržyta: uždarytos religinės organizacijos ir draugijos, dalis kunigų ištremti ar nužudyti, tikyba uždrausta mokyklose, nacionalizuoti bažnytiniai pastatai. 1943 m. Kaišiadorių vyskupu paskirtas Teofilius Matulionis, grįžęs iš tremties sovietų Rusijoje, tačiau 1946 m. vėl suimtas ir įkalintas. Nepaisydamas kliūčių, jis iki pat mirties uoliai rūpinosi vyskupijos reikalais.
1957 m. vysk. Teofilius Matulionis Birštone konsekravo vyskupu Kaišiadorių vyskupijos kunigą kanauninką Vincentas Sladkevičius, kurį sovietų valdžia netrukus ištrėmė į Nemunėlio Radviliškį, o patį vyskupą Teofilių – į Šeduvą. 1949 m. sovietų valdžios sprendimu vyskupijos kurija buvo perkelta iš Kaišiadorių į Kauną, vėliau – į Vievį.
Naujas etapas laisvėje
1978 m., sovietų valdžiai leidus, vyskupijos kurija vėl įsikūrė Kaišiadoryse, o 1982 m. į vyskupiją leista sugrįžti vyskupui Vincentui Sladkevičiui. 1988 m. popiežius Jonas Paulius II jam suteikė Romos Bažnyčios kardinolo titulą, o 1989 m. paskyrė Kauno arkivyskupu metropolitu. Tais pačiais metais naujuoju Kaišiadorių vyskupijos ganytoju konsekruotas šios vyskupijos kunigas Juozas Matulaitis, vadovavęs vyskupijai iki 2012 m.
Šiandien Kaišiadorių vyskupijai vadovauja vyskupas Jonas Ivanauskas. 2025 m. duomenimis, vyskupijoje veikia 68 parapijos, tarnauja 45 kunigai, o teritorijoje gyvena apie 900 tūkst. žmonių. Artėjantis 100-mečio Jubiliejus kviečia visą bendruomenę pažvelgti į nueitą kelią, dėkoti už patirtas malones ir drąsiai atsinaujinti ateities misijai.
