Gediminas niekada nesiskundė. Jis visada buvo tas, kuris sukąstais dantimis įveikia iššūkius, nesižvalgydamas į praeitį ir nelaukdamas pagalbos. Tačiau, kai iki senatvės pensijos liko vos septyni mėnesiai, jis netikėtai susidūrė su nauja galimybe.
Gediminas turėjo 20 proc. darbingumo lygį, tačiau iki tol niekada nebuvo girdėjęs apie galimybę jį prilyginti dalyvumo lygiui. Tik atsitiktinai negalios nevyriausybinėje organizacijoje jis gavo paaiškinimą apie šios procedūros privalumus. Tai buvo lūžio taškas – peržiūrėjęs savo situaciją, jis nusprendė kreiptis ir galiausiai jo darbingumo lygis buvo prilygintas 20 proc. dalyvumo lygiui neterminuotai.
Šis sprendimas pakeitė Gedimino gyvenimą. Dabar jis gali nebesijaudinti dėl ateities, o svarbiausia – jaustis oriai ir užtikrintai, žinodamas, kad jo negalia yra vertinama pagal realius gyvenimo poreikius. Tačiau iškyla klausimas: kodėl apie šią galimybę Gediminas sužinojo tik atsitiktinai?
Kritika Asmenų su negalia teisių užtikrinimo agentūrai
Vienas iš didžiausių šios reformos trūkumų – informacijos stoka. Asmenų su negalia teisių užtikrinimo agentūra, užuot aktyviai viešinusi prilyginimo galimybes, jas palieka nežinioje. Daugybė žmonių su negalia, kaip ir Gediminas, net nežino apie galimybę prilyginti savo darbingumo lygį dalyvumo lygiui, o tai reiškia, kad jie lieka be naudos, kuri jiems priklauso pagal įstatymą. Bet juk negalios prilyginimo institutas yra žmonių su negalia garantijų užtikrinimo institutas.
Kodėl ši agentūra neskelbia aiškios informacijos apie tai, kaip prilyginimas gali padėti žmonėms? Kodėl ši svarbi informacija nėra lengvai prieinama tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga? Kyla pagrįstų įtarimų, kad tai – sąmoningas sprendimas, siekiant sumažinti prašymų skaičių ir išvengti papildomos atsakomybės.
Invalidumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių prilyginimas dalyvumo lygiui
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja negalios vertinimo tvarka, kuria siekiama užtikrinti didesnę žmonių su negalia įtrauktį į visuomenę ir lygiavertį dalyvavimą kasdieniniame gyvenime. Ši reforma reikšmingai keičia iki šiol galiojusią darbingumo, invalidumo bei specialiųjų poreikių vertinimo sistemą, kuri pereina prie vieningos dalyvumo lygio vertinimo sistemos.
Kodėl keičiasi vertinimo sistema?
Iki šiol asmenys su negalia buvo vertinami pagal darbingumo procentus arba specialiuosius poreikius, tačiau ši sistema ne visada atspindėjo realias žmogaus galimybes ir poreikius. Dėl to Vyriausybė nusprendė atsisakyti darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių sistemų, įdiegdama dalyvumo lygio sąvoką.
Dalyvumo lygis turėtų leisti tiksliau nustatyti, kiek žmogaus negalia riboja jo galimybes aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Be to, naujoji sistema taikoma tiek darbingo, tiek pensinio amžiaus žmonėms, pašalinant iki tol egzistavusius nelygybės aspektus.
Kas yra dalyvumo lygis?
Dalyvumo lygis – tai rodiklis, atspindintis, kaip asmens negalia veikia jo galimybes dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir visuomeninėje veikloje. Vertinant dalyvumo lygį, atsižvelgiama į asmens funkcinius gebėjimus (fizinius, protinius ir socialinius). Taip pat, aplinkos veiksnius, tokius kaip darbo vietos, paslaugų ar gyvenamosios vietos pritaikymas ir reikalingos pagalbos poreikį.
Dalyvumo lygis ne tik nustato, kokios pagalbos asmeniui reikia, bet ir leidžia tiksliau įvertinti, kaip aplinka galėtų padėti žmogui realizuoti savo galimybes.
Kaip yra prilyginami dabartiniai darbingumo ir invalidumo lygiai?
Nuo 2024 m. visi iki tol nustatyti darbingumo lygiai ir invalidumo grupės automatiškai prilyginami dalyvumo lygiams, o tiksliau, -I invalidumo grupė – 20 proc. dalyvumo lygio, II invalidumo grupė – 35 proc. dalyvumo lygio. Ir galiausiai III invalidumo grupė – 45 proc. dalyvumo lygio.
Darbingumo lygio prilyginimas yra pats paprasčiausias. Asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis (pvz., 20 proc.), šis rodiklis tiesiogiai prilyginamas dalyvumo lygiui (pvz., 20 proc.).
Pensijinio amžiaus sulaukusių masmenų, jiems nustatyti specialieji poreikiai prilyginami dvejotai. Asmenims turintiems nustatytus didelius specialiuosius poreikius prilygina – 15 proc. dalyvumo lygio. Tuo tarpu vidutiniai specialieji poreikiai prilyginami– 40 proc. dalyvumo lygio.
Kaip vyksta perėjimas prie naujos sistemos?
Nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, galiojanti iki 2027 m. gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu asmenys, kuriems iki reformos buvo nustatytas darbingumo lygis ar specialieji poreikiai, gali pasirinkti, ar pereiti prie naujos dalyvumo lygio sistemos. Apklausti Agentūros ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, nenorėją atskleisti savo tapatybės pažymėjo, kad nežino, kaip negalia bus prilyginama po 2027 m. gruodžio 31 d. ir ar bus prilyginama.
Norint, kad statusas būtų prilygintas dalyvumo lygiui, reikia pateikti prašymą Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūrai. Sprendimas priimamas per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo.
Tačiau be aiškaus ir aktyvaus informavimo procesas tampa nepasiekiamas daugeliui žmonių. Ir dabar, apie galimybę prisilyginti negalią daugelis sužinos perskaitę šią publikaciją. Asmenų su negalia teisių užtikrinimo agentūra privalo prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad kiekvienas asmuo su negalia būtų tinkamai informuotas apie savo teises ir galimybes!
