Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl religinės neapykantos, nors JAV ir Europa tam prieštarauja, praneša CNA.
Trečiadienį Žmogaus teisių taryba pritarė prieštaringai vertinamai rezoliucijai, kurioje valstybės narės raginamos griežčiau persekioti už religinio priešiškumo aktus.
Pasiūlymas buvo priimtas paprieštaraujant Jungtinių Valstijų ir Europos delegacijoms.
Islamo bendradarbiavimo organizacijos remiamoje priemonėje, priimtoje 28-12 balsų, valstybės narės raginamos „išnagrinėti savo nacionalinius įstatymus, politiką ir teisėsaugos sistemas”, kad būtų nustatytos ir ištaisytos „spragos, kurios gali trukdyti užkirsti kelią religinės neapykantos veiksmams ir propagavimui bei patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn”.
Dokumente iš dalies remiamasi neseniai įvykusiu Korano deginimo incidentu, kuris praėjusį mėnesį įvyko Stokholme, Švedijoje. Rezoliucijoje raginama, kad šio akto vykdytojai būtų „[patraukti] atsakomybėn pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę”.
Prie JAV prisijungė Vokietija, Prancūzija ir kelios kitos Vakarų valstybės, nepritarusios šiai priemonei.
JAV pasiuntinė taryboje Michèle Taylor vėliau sakė, kad jai „skauda širdį” dėl to, kad taryba „šiandien negalėjo vieningai pasmerkti to, kas, kaip mes visi sutinkame, yra apgailėtini prieš musulmonus nukreiptos neapykantos aktai, kartu gerbiant žodžio laisvę”.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad neapykanta nyksta visuomenės dėmesio akivaizdoje, – sakė M. Taylor, – o saviraiškos laisvės ribojimas tik privers neapykantos idėjas ieškoti naujų erdvių, kuriose jos galėtų pasireikšti, ir atkreipti nepagrįstą dėmesį į veiksmus, kurių nenorėtume stiprinti.”
Tuo tarpu Tarybos priimtame dokumente teigiama, kad „naudojimasis teise į saviraiškos laisvę yra susijęs su ypatingomis pareigomis ir atsakomybe” ir kad religijos laisvė ir saviraiškos laisvė yra „viena nuo kitos priklausomos, tarpusavyje susijusios ir viena kitą stiprinančios”.
Švedijoje įvykusį prieštaringai vertinamą Korano sunaikinimą anksčiau šį mėnesį pasmerkė popiežius Pranciškus, kuris sakė, kad yra juo pasipiktinęs ir pasibjaurėjęs.
„Bet kuri knyga, kurią žmonės laiko šventa, turi būti gerbiama iš pagarbos tiems, kurie ja tiki, – sakė popiežius Pranciškus liepos 3 d. – Saviraiškos laisvė niekada neturėtų būti naudojama kaip pretekstas įžeisti kitus. To leidimą [reikia] atmesti ir pasmerkti”.
Anksčiau antradienį JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas (Volkeris Tiurkas) Žmogaus teisių taryboje sakydamas kalbą teigė, kad naujausi antireliginio fanatizmo pavyzdžiai visame pasaulyje „atrodo, kad buvo sukurti siekiant išreikšti panieką ir pakurstyti pyktį; įkalti pleištą tarp žmonių; ir provokuoti, paverčiant požiūrių skirtumus neapykanta ir galbūt smurtu”.
„Politiniams ir religiniams lyderiams tenka ypač svarbus vaidmuo aiškiai, tvirtai ir nedelsiant pasisakyti prieš nepagarbą ir netoleranciją, – sakė jis, – ne tik savo bendruomenėms, bet ir bet kuriai kitai puolamai grupei.”
