Prieš numatomą popiežiaus Leono XIV kelionę į Alžyrą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje vykusiame papildomame renginyje buvo pateikti liudijimai ir įžvalgos, atskleidžiančios nerimą keliantį vaizdą: krikščionys negali laisvai išpažinti savo tikėjimo, bažnyčios uždaromos valstybės sprendimais, o atsivertimas iš islamo yra baudžiamas.
Kovo 18 dieną vykusį renginį organizavo „European Centre for Law and Justice“ kartu su „Jubilee Campaign“ ir „Christian Solidarity International“. Jame dalyvavę ekspertai kalbėjo apie sisteminį teisinį ir administracinį spaudimą krikščionims Alžyre.
Konstitucija, kuri nebesaugo
2020 metų Alžyro konstitucijoje nebėra aiškios nuorodos į sąžinės laisvę. Konstituciškai pripažįstama tik šalies islamo tapatybė, o atsivertimas į krikščionybę yra baudžiamas. Naujų bažnyčių steigimas praktiškai neįmanomas dėl 2006 metų įsakymo, reglamentuojančio nemusulmonų religinę praktiką, ir 2012 metų įstatymo dėl religinių asociacijų.
Alžyro protestantų bažnyčios viceprezidentas pastorius Youssefas Ourahmane (Jusefas Urahmanas) renginyje kalbėjo kaip bendruomenės, kurios 47 bažnyčias valstybė uždarė, atstovas. Šios Bažnyčios teisinis statusas, galiojęs nuo 1972 metų, taip pat kvestionuojamas.
Buvusi musulmonė, į krikščionybę atsivertusi alžyrietė Djamila Marie Djelloul (Džamila Mari Dželul) dalijosi savo patirtimi kartu su organizacijos „Riposte Internationale“ vadovu Ali Ait Djoudi (Ali Ait Džudi). Sesijoje taip pat kalbėjo Europos Parlamento narys Nicolas Bay (Nikola Bė) ir istorikė, Lozanos universiteto tyrėja Charlotte Touati (Šarlot Tuati).
„Alžyrietis gali būti tik musulmonas“
Interviu EWTN News A. Ait Djoudi teigė, kad protestantų bažnyčių persekiojimas kyla iš politinio požiūrio į nacionalinę tapatybę, kuris nepalieka vietos religinėms mažumoms.
Jis citavo buvusį religinių reikalų ministrą Bouabdellah Ghlamallah (Buabdelah Ghlamala), kuris 2010 metais teigė, kad „niekas nenori religinių mažumų Alžyre, nes tai galėtų tapti pretekstu užsienio valstybėms kištis į šalies vidaus reikalus, prisidengiant mažumų teisių apsauga“. Jis taip pat pareiškė, kad „alžyrietis gali būti tik musulmonas“.
„Bet kokia religinė veikla už oficialiai patvirtintų vietų ribų yra draudžiama“, – sakė A. Ait Djoudi, pažymėdamas, kad bažnyčių uždarymai formaliai grindžiami teise, tačiau iš esmės yra politiškai motyvuoti. Praktikoje tai reiškia maldos vietų uždarymą, teisminius procesus, baudas, įkalinimą, taip pat bauginimą ir šventviečių išniekinimą.
Popiežiaus kelionė ir dvigubi standartai
Numatoma 11 dienų trukmės popiežiaus kelionė apims pastoracinius susitikimus su katalikų bendruomenėmis, susitikimus su politiniais lyderiais ir pilietine visuomene, taip pat simbolinius tarpreliginio dialogo ir susitaikymo gestus.
Kalbėdamas apie šią kelionę, A. Ait Djoudi išreiškė viltį, kad ji galėtų paskatinti dialogą, tačiau perspėjo nepriimti valdžios siunčiamų signalų nekritiškai. „Matome dvigubus standartus: išorėje rodomas atvirumas, tačiau šalies viduje išlaikoma kontrolės ir ribojimų politika“, – teigė jis. 2025 metais, pasak jo, Alžyras buvo tarp šalių, kuriose religijos laisvė krikščionims užtikrinama prasčiausiai.
Geopolitika saugo nuo atsakomybės
Organizacijos „Christian Solidarity International“ advokacijos direktorius Joelis Veldkampas (Džoelis Veldkampas) EWTN News teigė, kad Alžyro valdžia „greičiausiai bandys pasinaudoti popiežiaus vizitu propagandiniais tikslais“. Vis dėlto, jo teigimu, ši kelionė gali turėti ir praktinės naudos vietos krikščionims.
„Griežti suvaržymai labiau patraukia tarptautinį dėmesį, jei jie vyksta arti popiežiaus vizito“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai gali suteikti bent laikiną apsaugą.
Jis taip pat priminė ankstesnį precedentą: 2019 metais popiežiaus Pranciškaus vizito į Maroką metu karalius Mohammedas VI krikščionis apibūdino kaip „svečius“, taip aiškiai juos atskirdamas nuo visuomenės.
Pasak J. Veldkampo, Alžyre veikia panaši logika, tačiau jis ją ginčijo: „Krikščionys Alžyre gyveno dar prieš musulmonus. Tai šv. Augustino žemė.“ Jis taip pat pažymėjo augantį krikščionybės atgimimą tarp vietinių berberų, kurie atranda priešislamines šaknis. „Popiežius Leonas turi galimybę išryškinti šią Alžyro tapatybės dalį, kuri valdžios institucijų beveik nepripažįstama“, – sakė jis.
„Popiežius Leonas turi galimybę išryškinti šią Alžyro tapatybės dalį, kuri valdžios institucijų beveik nepripažįstama“, – sakė Organizacijos „Christian Solidarity International“ advokacijos direktorius Joelis Veldkampas .
J. Veldkampo teigimu, nors Alžyro krikščionys išvengė ekstremalaus smurto, būdingo kitoms arabų šalims, jie susiduria su „dusinančia valstybės kontrole“ – blokuojamas Biblijos knygų importas, uždaromi knygynai, draudžiama evangelizacija, sistemingai persekiojami atsivertusieji.
Šiuo metu Alžyras yra svarbus energijos tiekėjas Europai, kovos su terorizmu partneris Jungtinėms Valstijoms ir didelis ginklų pirkėjas iš Rusijos. „Nė viena iš šių šalių nenori bloginti santykių su Alžyru“, – teigė J. Veldkampas.
Vis dėlto, jo nuomone, būtent dėl mažos krikščionių bendruomenės masto jos persekiojimas yra nepateisinamas. „Alžyro valdžia negali rimtai manyti, kad ji kelia grėsmę. Nedidelis tarptautinis spaudimas galėtų turėti didelį poveikį.“
Ko reikalauta konferencijoje
Konferencijoje pateiktose rekomendacijose Alžyras raginamas grąžinti sąžinės laisvę į konstituciją, sudaryti sąlygas teisėtai veikti protestantų bažnyčioms, peržiūrėti baudžiamąsias nuostatas dėl prozelitizmo ir leisti organizacijai „Caritas“ atnaujinti veiklą.
Taip pat Jungtinės Tautos paragintos priminti Alžyrui jo įsipareigojimus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei paskatinti JT specialiosios pranešėjos religijos ar tikėjimo laisvės klausimais Nazilos Ghanea (Nazilos Ganėjos) oficialų vizitą.
Popiežiaus vizitas Alžyre numatytas balandžio 13–15 dienomis. Jis taip pat sutaps su Tibhirine vienuolių kankinystės 30-osiomis metinėmis – jie buvo nužudyti 1996 metų gegužės 21 dieną.
Alžyro krikščionys tikisi, kad šis vizitas taps ne tik simboliniu įvykiu.
