JT Žmogaus teisių taryba išleido naują pranešimą apie spartų islamofobijos augimą ir viso pasaulio musulmonų „per dideliu sekimu“. Vien Europoje 40% gyventojų neigiamai vertina musulmonus.
Pranešimo autoriai griežtai kritikuoja kelių pasaulio šalių vyriausybes, įskaitant JAV ir Kiniją, ragindami jas ryžtingai kovoti su islamofobija. JT specialusis pranešėjas religijos ir tikėjimo laisvės klausimais Ahmedas Shaheedas spaudos konferencijoje paskelbė šį pranešimą pavadinimu „Kova su islamofobija (musulmonų neapykanta) siekdamas panaikinti diskriminaciją ir netoleranciją religijai ir tikėjimui“.
Ataskaitoje terminai „islamofobija“ ir „neapykanta musulmonams“ vartojami sinonimu, siekiant atskirti šį reiškinį nuo „pamatuotos islamo kritikos“, į kurią akademinė bendruomenė turi visas teises žodžio laisvės srityje, teigia analitikai. „Mes sveikiname naują JT ataskaitą, kurioje pripažįstama, kad islamofobija jau pasiekė epidemijos mastą”, – sakė Erumas Ikramullahas, Socialinės politikos ir supratimo instituto (ISPU) projekto vadovas. „Šie JT duomenys atitinka mūsų duomenis, kad Amerikos musulmonai vis dažniau susiduria su religine diskriminacija, ir per pastaruosius penkerius metus ji išaugo apie 60%.”
Ataskaitos autoriai plačiai remiasi kitų šaltinių duomenimis. Taigi atlikus sociologinį 2018 – 2019 m. tyrimą nustatyta, kad beveik 40% europiečių neigiamai vertina musulmonus. Panaši apklausa JAV 2017 m. parodė neigiamą 30% amerikiečių požiūrį į musulmonus.
Ataskaitoje islamofobijos augimas aiškinamas „vietos sąlygų ir klasės bei etninės priklausomybės problemomis“, taip pat staigiu kraštutinių dešiniųjų judėjimų augimu. Kitas islamofobijos augimo veiksnys yra „neigiamas ir vienpusis musulmonų pristatymas žiniasklaidoje“. Analitikai remiasi Europos Komisijos ataskaita dėl kovos su rasizmu ir netolerancija, kurioje nurodoma, kad 600 000 Nyderlandų naujienų 2016 –2017 m. musulmonai dažniausiai būdavo charakterizuojami žodžiais „radikalūs“, „ekstremistai“ ir „teroristai“ – kaip patys olandai buvo apibūdinami kaip „gerai žinomi“, „protingi“ ir „patrauklūs“.
Ataskaitos autoriai aštriai kritikuoja daugelio valstybių politiką, kuri „riboja musulmonų teises į religijos ir tikėjimo laisvę, riboja kitas pagrindines musulmonų teises ir neužtikrina musulmonų bendruomenių ir organizacijų saugumo“. Kinijoje autoriai mato uigūrų musulmonų teisių pažeidimus. JAV vyriausybės taikoma pilietybės programa diskriminuoja musulmonus imigrantų iš „arabų, Vidurio Rytų ir Pietų Azijos šalių“ naudai, o pareigūnai lojalius musulmonus imigrantus naudoja kaip informatorius apie nelojalius prašytojus.
Ataskaitos autoriai ragina vyriausybes kovoti su musulmonų diskriminacija visose srityse – pradedant teisėsaugos institucijomis ir baigiant socialiniais tinklais, kur jie rekomenduoja „filtruoti“ islamofobišką turinį; skatinti konstruktyvų religinių bendruomenių dialogą; stiprinti informavimo programas visais lygmenimis. Jie taip pat reikalauja „sustiprinti tarpvyriausybines pastangas kovojant su islamofobija per įvairių JT organizacijų partnerystę“.
Antimusulmoniška neapykanta „įkvepia destruktyvioms priemonėms, tokioms kaip draudimas musulmonų bendruomenėms ir diskriminacinis Amerikos musulmonų sekimas“, – sakė JAV musulmonų gynėjų teisinė patarėja Madihha Ahussain. Ši neapykanta pasireiškia grasinimais, smurtu ir agresyviu elgesiu. Tikimės, kad vyriausybės atsižvelgs į raginimą imtis veiksmingų priemonių siekiant panaikinti neapykantą ir musulmonų diskriminaciją“.
Nors ir pripažindamas šią problemą, Vatikanas sukritikavo šią ataskaitą. „Šventasis Sostas pripažįsta, jog Ataskaitoje atliktas didelis darbas, pristatant diskriminaciją, stigmatizavimą, prievartą, varžančius teisę individualiai ir bendruomeniškai išreikšti savo religiją, dažnai patiriamą musulmonų“, – pareiškė arkivyskupas Ivan Jurkovič, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje. Diplomatas pridūrė, kad religijos laisvė šiuo laikotarpiu varžoma dėl būtinybės apsaugoti žmonių gyvybes pandemijos kontekste. Tačiau svarbu, kad nenusilptų suvokimas, jog religijos ir įsitikinimų laisvė itin svarbi asmenų orumui ir sąžinei, jog civilinės valdžios atstovai įsipareigotų ją gerbti, saugoti ir ginti.
„Nepaisant to, mano delegacija su susirūpinimu pabrėžia siaurą Specialiojo pranešėjo Ataskaitos apie „Neapykantą musulmonams ir islamofobiją“ perspektyvą. Šventasis Sostas apgailestauja, kad ataskaitoje nėra tinkamai pristatytas visų tikėjimų, taip pat netikinčiųjų, persekiojimo kontekstas. Be abejonės, visi neapykantos veiksmai, diskriminacija ir persekiojimas dėl religijos turi būti karštai pasmerkti, taip pat ir musulmonų atžvilgiu“, – pažymėjo arkivyskupas Jurkovič. Jis paminėjo potvarkius, kuriais įsteigta Specialiojo pranešėjo pareigybė ir apibrėžta jo kompetencija: juose kalbama apie religijos laisvės visuotinumą ir apie kovą su visų religinių grupių diskriminacija.
Tuo tarpu dėmesio sutelkimas į vieną kurią religinę grupę, neužsimenant apie kitas, gali iš esmės pakeisti metodologinę prieigą. Toks pokytis rizikuoja, vietoj stigmatizavimo ir neigiamo klasifikavimo sumažinimo, juos padidinti, prisidėti prie „mes“ prieš „juos“ mentaliteto stiprinimo, išsamiai dokumentuoto šių metų ataskaitoje.
„Kelia didelį nerimą, kad dabartinė ataskaita, kuri turi ginti pamatinę ir visuotinę žmogaus teisę į religijos ir įsitikinimų laisvę, visą dėmesį sutelkė į vieną grupę kitų sąskaita, rizikuojant padalinti tarptautinę bendruomenę ir kurti daugiau konfliktų, o tai gali dar daugiau pakenkti teisėms, kurias ši Taryba turi remti ir saugoti“, – reziumavo Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas.
