Sausio 14 d. Seime vyks tarptautinė konferencija „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis”.
Mūsų pašnekovas, vienas renginio pranešėjų, advokatas Jerzy Kwasniewski,
Teisinės kultūros pagrindų instituto „Ordo Iuris“ valdybos pirmininkas (Lenkija).
„Ordo Iuris“ – konservatyvi, katalikiška lenkų teisinė organizacija ir „think tank“ (minčių inkubatorius), besidominti gyvybės, šeimos, laisvės ir krikščioniškos tapatybės klausimais, aktyviai veikianti Lenkijoje ir siekianti populiarinti tradicines šeimos vertybes bei teisines nuostatas, atitinkančias katalikų mokymą, pasireiškiančius kaip kritika „homoseksualių santuokų“ pripažinimui.
Jo pranešimo tema: „Šeimos teisių konvencijos projektas: nauji pagrindai tarptautiniam šeimos integravimo stiprinimui ir demografinės politikos plėtrai“
Kurios šeimos politikos priemonės Slovakijoje turėjo didžiausią poveikį gimstamumui, o kurios liko daugiau deklaratyvios?
Lenkija yra sukaupusi didelę patirtį, išbandydama šeimos politiką, grindžiamą socialinėmis išmokomis. Daugiau nei dešimtmetį taikytos priemonės apėmė mokestines lengvatas, universalią vaiko išmoką kiekvienam vaikui – iš pradžių 500 zlotų (apie 120 eurų), vėliau padidintą iki 800 zlotų (apie 185 eurų), – taip pat paskatas verslui taikyti palankesnes komercines sąlygas gausioms šeimoms (visoje šalyje galiojanti Didelės šeimos kortelė).
Vis dėlto duomenys parodė, kad net itin brangi universali vaiko išmokų politika, taikyta kiekvienam šeimos vaikui, nesugebėjo sustabdyti ar pakeisti katastrofiškų demografinių tendencijų. Šiandien, po dešimtmečio intensyvios socialinės šeimos politikos, Lenkija turi žemiausią gimstamumo rodiklį Europoje ir vieną žemiausių pasaulyje – 1,09.
Kiek gimstamumą lemia ekonomika, o kiek – kultūra, vertybės ir viešoji komunikacija?
2023 m. Varšuvoje veikiantis „Ordo Iuris“ institutas surengė tarptautinę konferenciją „Kultūrinė šeimos politika“, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę kaip prioritetą pripažinti ne socialinę paramą, bet sąmoningą valstybės kultūros politikos formavimą.
Tokia politika turėtų remti šeimą, ugdyti pasirengimą aukai dėl artimųjų ir plačiai, įvairiais kultūros bei popkultūros lygmenimis, įgyvendinti šeimai palankų vertybinį kodą, galintį pakeisti šiandien vyraujančių kultūrinių srovių skleidžiamą antišeiminę ir antinatalistinę propagandą.
Kaip užtikrinti šeimos ir demografinės politikos tęstinumą per politinius ciklus?
Šeimos politika, kaip ir daugelis kitų socialinės politikos sričių, gali būti grindžiama tam tikrais rodikliais ir empiriniais tyrimais.
Pirmoji problema – politikai dažnai nežino, kokios priemonės iš tiesų veiksmingai padeda šeimoms ir skatina gimstamumą, todėl vietoje to pasikliauja prietarais ir stereotipais – pavyzdžiui, tariamu universalaus vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo ar kuo greitesnio motinų grįžimo į darbą teigiamu poveikiu gimstamumui.
duomenys parodė, kad net itin brangi universali vaiko išmokų politika, taikyta kiekvienam šeimos vaikui, nesugebėjo sustabdyti ar pakeisti katastrofiškų demografinių tendencijų.
Antroji kliūtis kyla iš kairiųjų ideologinių reikalavimų, kurie atvirai nepripažįsta nei gimstamumo, nei šeimos kaip vertybės, bet veikiau laiko juos grėsme tolesniam individo emancipacijos procesui – išsilaisvinimui iš socialinių, kultūrinių ir biologinių apribojimų.
Tokiomis sąlygomis tampa itin sudėtinga pasiekti konsensusą, būtiną ilgalaikei ir nuosekliai šeimos politikai.
Kokias tarptautines praktikas Lietuvai vertėtų perimti artimiausiu metu?
Valstybės politikos dėmesys šeimai, santuokos kaip vyro ir moters sąjungos pastovumui, santuokinės atsakomybės skatinimui, taip pat parama krikščioniškoms bendruomenėms (kurios sudaro natūralią šeimos vertybių terpę) turi būti stiprinami šeimos horizontaliojo integravimo (family mainstreaming) politika, kai kiekvienas valstybės sprendimas iš anksto vertinamas pagal jo poveikį šeimai.
Tas pats principas turi būti taikomas ir valstybės kultūros globai. Tik tuomet, kai šeima, santuoka, moteriškumas, tėvystė, motinystė ir tėvų vaidmuo bus nuosekliai skatinami kaip pageidautini karjeros ir asmeninio gyvenimo raidos modeliai, galima tikėtis gimstamumo rodiklių pokyčių ir gebėjimo užtikrinti tautų biologinį išlikimą.
Vienas tarptautinis instrumentas, galintis paremti tokį į šeimą orientuotą požiūrį, galėtų būti Šeimos teisių konvencija, parengta „Ordo Iuris“ instituto ir 2019 m. oficialiai paremta Lenkijos užsienio reikalų ministerijos. Šio dokumento priėmimas valstybėse, kurios šeimą laiko savo politikos centru, sukurtų būtiną atsvarą kitų tarptautinių lobistinių grupių vykdomiems antišeiminiams veiksmams.
