Europos Parlamentas priėmė ES sutarčių pakeitimus, kuriuose numatyta, kad Parlamento centrinė buveinė Briuselyje perims kompetencijas 10-yje sričių, kurios yra ypač svarbios mūsų šalių suverenitetui.
Nors Europos Sąjungos centralizavimas, remiantis blogiausiais istoriniais modeliais, pastaruoju metu labai paspartėjo, dar reikia daug nuveikti, kol jis bus visiškai įgyvendintas. Dar nevėlu šį procesą sustabdyti.
ES sutarčių keitimo procedūra oficialiai pradėta 2023 m. gruodžio 18 d., Europos Parlamentui priėmus projektą, kuris buvo perduotas Europos Sąjungos Tarybai.
Trečiajame procedūros etape Europos Vadovų Taryba (valstybių ir vyriausybių vadovai) paprasta balsų dauguma priims sprendimą sušaukti Konventą (kurį sudaro nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovai bei valstybių ir vyriausybių vadovai).
Konventas preliminariai įvertins Parlamento pateiktų pakeitimų turinį ir bendru sutarimu priims rekomendacijas Tarpvyriausybinei konferencijai, kurią sušauks ES Tarybos pirmininkas. Ši konferencija bus svarbiausias procedūros etapas. Jos metu valstybių narių vyriausybių atstovai parengs galutinę Sutarties pakeitimų versiją, kuri galės būti priimta tik bendru sutarimu. Po to jokios pataisos nebus leidžiamos.
Galiausiai valstybės narės ratifikuos naująsias sutartis pagal reikalavimus, apibrėžtus jų konstitucijose.
Mūsų laukia procesas, kuris gali užtrukti apie dvejus metus. Vis dar turime laiko išreikšti savo nepritarimą ir informuoti Europos šalių piliečius apie grėsmės mastą.
Prieš kelias dienas pristatėme ataskaitą „Kodėl mums reikalingas suverenitetas?”, siekdami parodyti, ką šie pokyčiai reiškia mūsų asmeninei ir nacionalinei bei žodžio ir sąžinės laisvei, gyvybės bei šeimos apsaugai. Ataskaita jau paskelbta anglų kalba, o mes pradėjome jos platinimą. Ataskaitos kopijos išsiųstos Vengrijos vyriausybės atstovams per Lenkijos ir Vengrijos politinį forumą Budapešte. Netrukus ji bus išsiųsta visiems Europos Parlamento nariams. Ji taip pat bus derybų ir susitikimų su Slovakijos, Kroatijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų šalių atstovais pagrindas.
Atskiruose ataskaitos skirsniuose aprašėme 10 konkrečių postuluoto nacionalinio suvereniteto perdavimo sričių: klimato apsaugą, sveikatos politiką, tarpvalstybinę infrastruktūrą, sienų apsaugą, užsienio politiką, saugumą ir gynybą, pramonę, švietimą, pinigų politiką ir šeimos teisę. Aptarėme atiduodamų nacionalinių kompetencijų apimtį ir galimas pasekmes.
Ataskaita rodo kuriamos „Europos supervalstybės”, kurios centralizacija ir centrinis valdymas gerokai viršija Jungtinių Valstijų ar Vokietijos federalinius sprendimus, vaizdą. Valstybės narės praras esminę nepriklausomos ir suverenios valstybės kontrolę, t. y. teisę į vidaus reikalų, užsienio politikos, gynybinio karos ir sienų apsaugos valdymą.
kuriama „Europos supervalstybė”, kurios centralizacija ir centrinis valdymas gerokai viršija Jungtinių Valstijų ar Vokietijos federalinius sprendimus.
Energetinis saugumas. ES centrinė valdžia turės išimtinę kompetenciją tarptautinių susitarimų „dėl klimato kaitos” klausimais, o „natūraliosios aplinkos” sritis bus pašalinta iš pasidalijamųjų kompetencijų (70-oji pataisa). Tokiu būdu centrinė valdžia perims išskirtinę aplinkosaugos klausimų kontrolę.
ES nusikaltimų srityje bus sukurta nauja nusikaltimų aplinkai kategorija, o Europolui bus suteikti nauji įgaliojimai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Tai pakenks valstybių narių, kurios turi skirtingus, dažnai prieštaringus interesus šioje srityje, energetiniam saugumui. Pavyzdžiui, Vokietijos energetikos politika, kuri dešimtmečius rėmėsi glaudžiu bendradarbiavimu su Rusija, prieštarauja Lenkijos energetiniam saugumui. Kita vertus, nesunku įsivaizduoti situaciją, kuomet Europos Sąjunga priverčia šalis nedelsiant atsisakyti akmens anglies, skirtos elektros energijos gamybai, kasybos.
Transportas ir tarpvalstybinė infrastruktūra. 71-oji pataisa gali būti labai svarbi rytinių ES šalių ateičiai. Daroma prielaida, kad pasidalijamosios kompetencijos, kuriose Europos Sąjunga turi pirmenybę valstybių narių atžvilgiu, bus išplėstos ir apims tarpvalstybinę infrastruktūrą kelių, geležinkelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto, tarptautinių oro ir jūrų uostų srityse. Pataisa būtų susijusi, pvz., su suverenia kompetencija, liečiančia SGD terminalų plėtrą arba svarbios komunikacinės trasos regione „Via Carpatia” statybą.
Siūlomi ES sutarčių pakeitimai taip pat liečia kasybos, energetikos ir ginklų pramonę, kas turės įtakos mažesnių šalių ekonomikų konkurencingumui ir nulems tolesnį jų pavaldumą didesnių ekonomikų, ypač Vokietijos, atžvilgiu.
Projekte numatomas naujas ES sutarčių įrašas teigiantis, kad „Europos Sąjungos valiuta yra euras”. Ši pataisa privers visose valstybėse narėse įdiegti bendrą valiutą ir atsisakyti monetarinio suverenumo, nors pagrindinės bendros valiutos naudos gavėjos yra Vokietija ir Nyderlandai, o visos kitos euro zonos šalys patyrė su buvimu joje susijusių finansinių nuostolių.
Ginkluotosios pajėgos. Projekte numatyta ES daugumos viršenybė „išorinio saugumo ir gynybos” klausimais. Europos Parlamento rezoliucijos preambulėje raginama „sukurti Gynybos sąjungą, kurią sudarytų kariniai daliniai, užtikrinti nuolatinį greitą jų dislokavimą, Europos Sąjungai vadovaujant”. Be to, jame „siūloma, kad bendrus viešuosius pirkimus ir ginkluotės plėtrą finansuotų Europos Sąjunga iš specialaus biudžeto, kuriam būtų taikoma bendro sprendimo procedūra ir parlamentinė kontrolė”.
Gynybos sąjungos sukūrimas turėtų būti vertinamas kaip Europos bandymas visiškai atsisakyti karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, taip pat kaip iššūkis NATO struktūroms, visų pirma Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Praktiškai tai reikš, kad iš nacionalinių valstybių bus atimti jų pačių gynybiniai pajėgumai, paliekant jas visiškai priklausomomis nuo Briuselyje priimamų sprendimų. Tai prives prie atskirų šalių gynybos pajėgų paralyžiaus, kadangi priešiškos veiklos atveju šalys turės laukti, kol sprendimą priims politikai ir pareigūnai, esantys už šimtų kilometrų nuo agresijos vietos, o kartais ir jaučiantys simpatiją agresoriui.
Tiesiogiai su saugumo klausimu susijusi 73-oji pataisa, kuria „užsienio politikos klausimai” perduodami į ES centrinės valdžios organų rankas, atimant iš valstybių narių galimybę vykdyti suverenią užsienio politiką, bei 98-oji pataisa, kuri leis ES centrinei valdžiai tiesiogiai kištis į valstybių narių kompetenciją išorės sienų stebėjimo srityje, visų pirma, darant įtaką nacionalinių sienų apsaugos ir imigracijos tarnybų įgaliojimams ir veiklai.
Siūlomi ES sutarčių pakeitimai taip pat apima klausimus, susijusius su abortais ir lyčių ideologija, kurią mums daugelį metų primeta ES institucijos.
103-oji ir 104-oji pataisos iš ES sutarčių pašalina vienbalsiškumo ES Taryboje šeimos teisės klausimais būtinumą. Kvalifikuota balsų dauguma bus priimami įstatymai, prieštaraujantys didelės valstybių narių dalies kultūrinei, konstitucinei ir moralinei tapatybei, pvz., homoseksualių santykių institucionalizavimas ir jų prilyginimas santuokoms arba vaikų atėmimas iš tėvų, jei jie auklėjami, diegiant tėvų vertybių sistemą.
Viena iš sričių, kuriose sprendimai bus priimami balsų dauguma, bus švietimas. Tai apribos galimybę apibrėžti mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą, leis įvesti vieningą Europos vidurinės mokyklos baigimo egzaminą arba apriboti gimtosios kalbos, istorijos ar geografijos mokymą. Leis mokyklose įvesti vienodą, privalomą, nuolaidų lytinį švietimą. Taip pat leis įdiegti inkliuzinio ugdymo modelį, vedantį prie specialiųjų mokyklų panaikinimo. Tokiu būdu tose pačiose klasėse atsiras normaliai besivystantys mokiniai ir vaikai, turintys sunkią intelekto negalią, kas nebus naudinga abiem grupėms. Svarbiausias švietimo ministro kompetencijas gali perimti ES Komisijos narys, kurio negalima bus pakeisti per rinkimus, nes Europos Komisija nėra demokratiškai renkama.
Europos Parlamento priimtose ES sutarčių pataisose yra pakeitimai, suteikiantys Europos Sąjungai galimybę kontroliuoti plačią sveikatos politikos sritį. Tai lies ir miglotą „lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių” sąvoką, kuri dar nėra pripažinta sutartyse, o tai iš esmės reikš abortą ir kontracepciją bei drastiškas chirurgines ir hormonines priemones, kaip vadinamąjį lyties pakeitimą ar „teisę į lytinį švietimą”, įtvirtinančias hedonizmą ir palaidumą.
Siūlomas ES kompetencijų išplėtimas valstybių narių sveikatos politikos srityje gali lemti tai, kad kitos epidemijos atveju bus priimta centrinė sanitarinė politika, neatsižvelgianti į nacionalinę vyriausybę ir parlamentą ir įvedanti sprendimus dėl teisių ir laisvių apribojimo (įskaitant izoliavimo priemonių, judėjimo apribojimų ir privalomų skiepų įvedimą).
Mums reikia jūsų paramos, kad galėtume apginti savo šalių suverenitetą.
