Azerbaidžano pajėgos bando įsiveržti į Armėnijos teritoriją, anksti antradienį pareiškė Jerevanas, tęsiantis kruviniems susirėmimams palei abiejų konfliktuojančių Kaukazo valstybių sieną.
Naktį neramiame pasienyje įsiplieskė kautynės, per kurias abi pusės patyrė nuostolių, pranešė Baku ir Jerevano gynybos ministerijos, nenurodžiusios žuvusių karių skaičiaus.
Padėtis vėl aštrėja, nepaisant paliaubų, paskelbtų po 2020 metų Jerevano ir Baku karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
„Azerbaidžano pajėgos tebenaudoja artileriją, apkasų minosvaidžius ir dronus… smogdamos karinei ir civilinei infrastruktūrai. Priešas mėgina įžengti [į Armėnijos teritoriją]“, – teigė Gynybos ministerija Jerevane.
Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano biuras antradienį pranešė, kad premjeras paskambino Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui), reikalaudamas „adekvačios reakcijos“ į „Azerbaidžano agresyvius veiksmus“.
Anksčiau Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokacijas, neigdama teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.
„Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos imasi ribotų ir tikslingų veiksmų, neutralizuodamos armėnų šaudymo pozicijas“, – pabrėžiama ministerijos pareiškime.
Jerevanas savo ruožtu nurodė, kad „Azerbaidžanas iš artilerijos ir stambaus kalibro šaunamųjų ginklų smarkiai apšaudė Armėnijos karines pozicijas Goriso, Sotko ir Džermuko miestų kryptimi“.
Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėniją „plataus masto ardomąja veikla“ netoli pasienyje esančių Daškesano, Kelbadžaro ir Lačino rajonų“ kiek vėliau nei vidurnaktį.
Nerimas dėl eskalacijos
Jungtinės Valstijos vėlai pirmadienį paragino nutraukti konfliktą, o valstybės sekretorius Antony Blinken (Entonis Blinkenas). Pasak jo, JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl padėties – ypač dėl „pranešimų apie smūgius gyvenvietėms ir civilinei infrastruktūrai“ Armėnijoje.
„Mūsų pozicija jau ilgą laiką yra aiški: konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis, – pareiškime pabrėžė A. Blinkenas. – Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karo veiksmus.“
Praėjusią savaitę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną per susišaudymą pasienyje nužudžius vieną iš jos karių.
Rugpjūtį Azerbaidžanas pranešė, kad neteko kario. Tuo metu Karabacho pajėgos patvirtino, kad du jos kariai žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti.
Kaimyninės Kaukazo valstybės dėl šio ginčijamo regiono, etninių armėnų apgyvendinto Azerbaidžano anklavo, yra kariavę du kartus – 1990 metais ir 2020 metais.
Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis
Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
Pagal pasiektą susitarimą Armėnija užleido kelis ne vieną dešimtmetį kontroliuotus rajonus, o Maskva atsiuntė apie 2 tūkst. taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi trapių paliaubų.
Per gegužę ir balandį Briuselyje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo ES, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl būsimos taikos sutarties.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
